Autorių teisės, prekių ženklai, patentai: kuo jie skiriasi?

Visuomenėje sąvokos “patentas”, “prekių ženklas”, “autorių teisės” dažnai maišomos. Klaidingai sakoma “patentuotas prekės ženklas” ir panašiai. Tačiau iš tikrųjų “patentas” ir “prekės ženklas” – skirtingi dalykai.

Visų šių dalykų panašumas vienas – visa tai intelektinė nuosavybė, leidžianti jos savininkui uždrausti kitiems kurti, gaminti ar kopijuoti ją ar į ją panašius dalykus. Ši teisė paprastai suteikiama naujo dalyko kūrėjui ir ji galioja ribotą laiką.

Autorių teisės

1.Autorių teisės saugo kūrinius. Kūriniai dažniausiai yra tai, kas neteikia objektyvios naudos, tačiau padeda išreikšti save, o kitiems malonu juos matyti ar jų klausytis. Tai – filmai, nuotraukos, paveikslai, spektakliai, knygos, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Tarp kūrinių yra ir kompiuterinės programos, architektūriniai projektai. Kol galioja autorių teisės niekas negali dauginti ar plagijuoti kūrinių be autoriaus sutikimo.
2.Autorių teisės žymimos ženklu ©, žodžiu “copyright”.
3.Autorių teisės galioja nuo kūrinio sukūrimo momento – jų nereikia kaip nors registruoti.
4.Autorių teisės draudžia tik akivaizdžias kopijas – paties turinio, o ne idėjos. Jeigu kas nors, pavyzdžiui, parašė populiarų detektyvą apie vampyrus, ir jūs irgi parašysite panašų detektyvą apie vampyrus, tai nepažeisite autorių teisių. Bet jeigu naudosite tuos pačius veikėjų vardus, tas pačias vietas ir identiškas situacijas tai, tikėtina, jas pažeisite. Dažniausi autorių teisių pažeidimai visgi ne plagijavimas, o neteisėtų kopijų platinimas (piratavimas).
5.Autorių teisės Lietuvoje galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties (tuomet jos priklauso paveldėtojams). Tam tikra autorių teisių dalis – neturtinės teisės (pvz. reikalavimas, kad autoriaus vardas būtų nurodytas) galioja visuomet.
6.Autorių teisės reikalingos, kad kūrėjai turėtų iš ko gyventi. Šiais laikais dalies kūrinių kūrimas itin brangus (pvz. filmų) ir jei bet kokį sukurtą kūrinį visi galėtų teisėtai kopijuoti šių brangių kūrinių kurti neapsimokėtų.

Su autorių teisėmis susijusios gretutinės teisės saugo ne kūrėjų, bet kūrinių atlikėjų ir įrašų gamintojų interesus. Tarkime, autorių teisės į Danieliaus Dolskio dainas jau pasibaigusios (Dolskis mirė 1931 m.). Tačiau jei Dolskio kūrinius dabar įdainuos šiuolaikinis atlikėjas tai šio atlikimo įrašo be leidimo nebus galima platinti ar pardavinėti, nes jam galios gretutinės teisės (žymimos apibrėžta raide P). Gretutinės teisės galioja trumpiau nei autorių teisės: 50 metų (po atlikimo, viešo paskelbimo ir pan.).

Patentai

1.Saugo išradimus. Išradimai – tai tam tikros naujai sukurtos technologijos, leidžiančios išspręsti įvairias problemas: vaistai, įrengimai ir kt.
2.Patentuoti daiktai nėra žymimi ypatingu simboliu.
3.Priešingai nei autorių teises, patentus reikia registruoti ir tai kainuoja. Jei ką nors išrasite ir patento neregistruosite tai galės gaminti visi (nieko jums nemokėdami).
4.Tačiau patentai saugo ne vien turinį (kaip autorių teisės), bet ir idėją. Jei išrasite, tarkime, pagerintą automobilio variklį ir jį patentuosite, tai be jūsų sutikimo niekas negalės gaminti šitos pačios technologijos – nesvarbu, kad jis variklį nudažytų kita spalva ar pakeistų jo formą.
5.Patentas galioja 20 metų, tačiau už kiekvienus metus privalu susimokėti atskirą mokestį, kuris kasmet vis auga. Patentai vaistams faktiškai galioja iki 25 metų: kadangi prieš parduodant vaistus ilgai trunka būtini tyrimai, o patentuoti reikia prieš juos, tai kompenusoja iki 5 m. trukmės papildomos apsaugos liudijimas.
6.Patentai reikalingi tam, kad apsimokėtų išradinėti. Šiais laikais kiekvienas naujas išradimas reikalauja daug darbo ir pinigų. Jei nebūtų patentų, išradimų daryti neapsimokėtų, nes bet kokį naujai išrastą daiktą čia pat galėtų pradėti kopijuoti visi kiti. Taigi išradėjams suteikiama teisė nustatytą metų skaičių gauti papildomą pelną, kad atsipirktų išradinėjimas.

Prekių ženklai

1.Saugo tam tikrus žodžius, piešinius, formas. Tai paprastai dalykai, pagal kuriuos atpažįstame produktus, paslaugas bei įmones, pvz. žodis McDonald’s, lenkta raidė M ar tam tikru šriftu parašytas žodis Coca Cola.
2.Prekės ženklai žymimi ženklais ® ar ™, žodžiu “trademark”.
3.Prekės ženklus, kaip ir patentus, irgi reikia registruoti (nors plačiai žinomi, itin išreklamuoti prekės ženklai gali galioti ir neregistruoti).
4.Jei kitas asmuo registravo prekės ženklą, jūs negalite be jo sutikimo šio ženklo naudoti savo veikloje, taip pat negalite naudoti klaidinamai panašių prekės ženklų (pvz. besiskiriančių tik keliomis raidėmis, ar keliais grafiniais simboliais, ar tik spalvos tonu). Tačiau prekės ženklai registruojami konkrečioms veiklos rūšims (vad. klasėms): jeigu, pavyzdžiui, prekės ženklas registruotas 38 klasėje “Telekomunikacijos”, tai niekas nedraudžia jums jo naudoti, tarkime, statybinių medžiagų prekyboje (6 klasė). Tačiau pagrindinės, turtingos įmonės paprastai nepagaili gana didelių pinigų ir registruoja savo prekės ženklus visose klasėse.
5.Prekės ženklas gali galioti begalybę laiko, tik kas 10 metų reikia jo galiojimą pratęsti už tai papildomai susimokant.
6.Prekės ženklai reikalingi, kad įmonėms apsimokėtų gaminti kokybiškus gaminius, o klientai galėtų šiuos gaminius atpažinti. Jei, pavyzdžiui, visi galėtų atidaryti “McDonald’s” restoranus, tai klientai negalėtų atskirti kur tikrasis “McDonald’s” (su atitinkama produktų pasiūla, higienos standartais ir kt.), o “McDonald’s” (kaip ir jokiai kitai įmonei) neapsimokėtų daryti nieko kokybiško, nes vis tiek “McDonald’s” vadintųsi ir daugybė kitų savininkų, visai kitokių restoranų, kurie išoriškai nesiskirtų nuo tikrųjų.

Kita intelektinė nuosavybė

Visi žino autorių teises, patentus ir prekės ženklus, bet intelektinės nuosavybės yra ir daugiau. Lietuvoje dar yra saugomi:
a)Pramoninis dizainas. Tai – gaminio forma. Pavyzdžiui, tam tikro automobilio modelio vaizdas.
b)Puslaidininkių gaminių topografijos. Tai – mikroschemų vaizdai.
c)Augalų veislės. Naujai išvestos veislės.
d)Duomenų bazių kūrėjų teisės (sui generis teisės). Duomenų bazės yra ir įvairūs sąrašai – pavyzdžiui, “Verslo žinių” sudaromas kasmetis didžiausių įmonių tūkstantukas. Nors tai nėra kūrinys, o tiesiog informacijos rinkinys, tačiau be leidimo jo dauginti negalima, nes jį gina duomenų bazių gamintojų teisės.

Augustinas Žemaitis

Įregistruojame prekės ženklus, patentus, dizainus.
Kaina: 100 € + valstybiniai mokesčiai.

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com

Pasisakymų: 18 to “Autorių teisės, prekių ženklai, patentai: kuo jie skiriasi?”

  • Vilija:

    laba diena,
    ar įmanoma pasitvirtinti kūrinio (megzto gaminio)-idejos autoryste praejus 8eriems metams.?
    ačiū

  • Irma:

    Sveiki
    “DIVA”pavadinimas yra patentuotas grožio salonų veikloje,tai ar aš savo grožio saloną galiu vadinti “DIVOS”?Ar nepažeisiu “DIVA” patento teisių?

    • Priklauso nuo to, kaip registruotas prekės ženklas. Jeigu kaip žodinis – tikriausiai pažeistų. jeigu kaip vaizdinis – dar reiktų žiūrėti kiek skiriasi vaizdai. Ginčo atveju spręstų teisėjas. Tai – ir subjektyvu, todėl geriausia kuriant prekės ženklą iš karto stengtis, kad jis kuo labiau skirtųsi nuo esamų prekių ženklų.

  • ieva:

    Sveiki, esu parašiusi serialo scenarijų kaip tinkamai man reikėtų užtikrinti savo kaip autorės teises į jį.

  • Juli:

    sveiki,
    ar teisingai suprantu autorine teise? ar autoristes teise yra ir pvz asmeniskai sukurtas internetinis tinklapis?
    Tokiu atveju, niekur, nieko nereikia reigstruoti, ir paskelbus pvz ji 2016 metais, tinklapyje galima padaryti irasa: © 2016 AB “…..” ?

  • angel:

    sveiki tarkim mes turime ideja kazka pagaminti kazkoki tai daikta naudojama visuomeneje. kaip mums reiktu ji apsaugoti jog kiti gamintojai pamate ideja jos negaletu nukopijuoti?

    • Autorių teisių į kūrinius registruoti nereikia – jos yra saugomos nuo sukūrimo. Taip saugomi, pavyzdžiui, piešiniai, tekstai.

      Jeigu jūsų gaminys nuo kitų skiriasi tik išvaizda (dizainu), tačiau nėra kūrinys – tuomet reikės registruoti dizainą.

      Jeigu jūsų gaminys yra naujas išradimas (pvz. atlieka funkciją, kurios kiti gaminiai taip neatlieka) – tuomet reikės jį patentuoti.

  • Toma:

    Ar rūbų pardavimas ir gėlių ir dekoro paslaugų pardavimas skirstosi į skirtingas klases? Ir jeigu egzistuoja pavadinimas Kolumbijoje, ar galima naudoti tokį patį pavadinimą Lietuvoje? Tai skaitosi plagiatas ar ne? O iš tiesų pavadinimas yra vieno žodžio vertinys, kurį noriu naudoti savo veiklos pavadinime, tad nežinau, ar nepažeisių kokių nors teisinių dalykų.

    • Taip, tai skirtingos klasės. Ne, jei prekės ženklas registruotas Kolumbijoje, tai nedaro jokios įtakos Lietuvai, nebent tai būtų tarptautinis prekės ženklas, arba “plačiai žinomas prekės ženklas” (t.y. jį žinotų ir dauguma žmonių Lietuvoje; tarkime, kaip kokias automobilių markes).

  • Raimis:

    Ar įmonė registravusi/užpatentavusi šūkį/“moto“, turi teisinį pagrindą reikšti pretenziją asmeniui užsirašiusiam šį šūkį ant savo automobilio (dėl sentencijos prasmingumo….. reikalaujant nuimti šį užrašą….) …???

    • Jei tas šūkis yra prekės ženklas – taip, gali reikšti. Tačiau tik tokiu atveju, jei šūkis yra naudojamas atitinkamoje komercinėje veikloje (tarkime, konkurentų reklamai) – pvz. pardavinėjant tas prekes ir paslaugas, kurioms ir yra registruotas prekės ženklas.

  • Renata:

    Sveiki, sakykite, ar folkloro ansamblio (simbolinis, kabutėse rašomas) pavadinimas yra suprantamas kaip prekės ženklas (gal 41 klasė. Švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.)?, kurį būtina registruoti?
    Situacija tokia, kad ansamblis šiuo pavadinimu buvo įsteigtas kažkada Lietuvos kultūros liaudies centro, suteiktuoju pavadinimu jis žinomas kaip tam tikro universiteto ansamblis, ar ansamblis, išėjęs iš po universiteto stogo, gali kartu su savimi išsinešti ir pavadinimą? ar tas pavadinimas nėra universiteto nuosavybė? ir ar turėtų tą pavadinimą registruoti?
    Atleiskite, jei klausimų per daug, bet gal jie geriau iliustruos situaciją.
    Pagarbiai.

    • Jei pavadinimas yra neregistruotas, kaip prekės ženklas – tai jis nėra prekės ženklas ir nėra universiteto nuosavybė.

      Jį galite užsiregistruoti jūs savo vardu, juridinio asmens vardu, arba kartu su kitais ansamblio nariais kaip bendrą nuosavybę. Tada tai bus prekės ženklas.

      Tačiau registruoti nėra būtina. Tiesiog jei neregistruosite, kažkas kitas galės pasivadinti savo ansamblį tokiu pat pavadinimu.

      Jeigu pavadinimas registruotas kaip prekės ženklas universiteto vardu, tuomet teisę jį naudoti galima gauti tik sutarus su universitetu.

  • Lorena:

    Laba diena,

    Noriu pasiteirauti, jei perku prekes is parduotuviu, boutiqe, dizaineriu ir sukomplektavus su kitais daiktais (t.y. padarius kaip dovanu rinkini) juos parduodu ar pazeidziu autoriu (prekes zenklo) teises ar butina su perparduodamu daiktu prekes zenklais pasirasyti bendradarbiavimo sutartis?

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook