Autorių teisės, prekių ženklai, patentai: kuo jie skiriasi?

Visuomenėje sąvokos “patentas”, “prekių ženklas”, “autorių teisės” dažnai maišomos. Klaidingai sakoma “patentuotas prekės ženklas” ir panašiai. Tačiau iš tikrųjų “patentas” ir “prekės ženklas” – skirtingi dalykai.

Visų šių dalykų panašumas vienas – visa tai intelektinė nuosavybė, leidžianti jos savininkui uždrausti kitiems kurti, gaminti ar kopijuoti ją ar į ją panašius dalykus. Ši teisė paprastai suteikiama naujo dalyko kūrėjui ir ji galioja ribotą laiką.

Autorių teisės

1.Autorių teisės saugo kūrinius. Kūriniai dažniausiai yra tai, kas neteikia objektyvios naudos, tačiau padeda išreikšti save, o kitiems malonu juos matyti ar jų klausytis. Tai – filmai, nuotraukos, paveikslai, spektakliai, knygos, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Tarp kūrinių yra ir kompiuterinės programos, architektūriniai projektai. Kol galioja autorių teisės niekas negali dauginti ar plagijuoti kūrinių be autoriaus sutikimo.
2.Autorių teisės žymimos ženklu ©, žodžiu “copyright”.
3.Autorių teisės galioja nuo kūrinio sukūrimo momento – jų nereikia kaip nors registruoti.
4.Autorių teisės draudžia tik akivaizdžias kopijas – paties turinio, o ne idėjos. Jeigu kas nors, pavyzdžiui, parašė populiarų detektyvą apie vampyrus, ir jūs irgi parašysite panašų detektyvą apie vampyrus, tai nepažeisite autorių teisių. Bet jeigu naudosite tuos pačius veikėjų vardus, tas pačias vietas ir identiškas situacijas tai, tikėtina, jas pažeisite. Dažniausi autorių teisių pažeidimai visgi ne plagijavimas, o neteisėtų kopijų platinimas (piratavimas).
5.Autorių teisės Lietuvoje galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties (tuomet jos priklauso paveldėtojams). Tam tikra autorių teisių dalis – neturtinės teisės (pvz. reikalavimas, kad autoriaus vardas būtų nurodytas) galioja visuomet.
6.Autorių teisės reikalingos, kad kūrėjai turėtų iš ko gyventi. Šiais laikais dalies kūrinių kūrimas itin brangus (pvz. filmų) ir jei bet kokį sukurtą kūrinį visi galėtų teisėtai kopijuoti šių brangių kūrinių kurti neapsimokėtų.

Su autorių teisėmis susijusios gretutinės teisės saugo ne kūrėjų, bet kūrinių atlikėjų ir įrašų gamintojų interesus. Tarkime, autorių teisės į Danieliaus Dolskio dainas jau pasibaigusios (Dolskis mirė 1931 m.). Tačiau jei Dolskio kūrinius dabar įdainuos šiuolaikinis atlikėjas tai šio atlikimo įrašo be leidimo nebus galima platinti ar pardavinėti, nes jam galios gretutinės teisės (žymimos apibrėžta raide P). Gretutinės teisės galioja trumpiau nei autorių teisės: 50 metų (po atlikimo, viešo paskelbimo ir pan.).

Patentai

1.Saugo išradimus. Išradimai – tai tam tikros naujai sukurtos technologijos, leidžiančios išspręsti įvairias problemas: vaistai, įrengimai ir kt.
2.Patentuoti daiktai nėra žymimi ypatingu simboliu.
3.Priešingai nei autorių teises, patentus reikia registruoti ir tai kainuoja. Jei ką nors išrasite ir patento neregistruosite tai galės gaminti visi (nieko jums nemokėdami).
4.Tačiau patentai saugo ne vien turinį (kaip autorių teisės), bet ir idėją. Jei išrasite, tarkime, pagerintą automobilio variklį ir jį patentuosite, tai be jūsų sutikimo niekas negalės gaminti šitos pačios technologijos – nesvarbu, kad jis variklį nudažytų kita spalva ar pakeistų jo formą.
5.Patentas galioja 20 metų, tačiau už kiekvienus metus privalu susimokėti atskirą mokestį, kuris kasmet vis auga. Patentai vaistams faktiškai galioja iki 25 metų: kadangi prieš parduodant vaistus ilgai trunka būtini tyrimai, o patentuoti reikia prieš juos, tai kompenusoja iki 5 m. trukmės papildomos apsaugos liudijimas.
6.Patentai reikalingi tam, kad apsimokėtų išradinėti. Šiais laikais kiekvienas naujas išradimas reikalauja daug darbo ir pinigų. Jei nebūtų patentų, išradimų daryti neapsimokėtų, nes bet kokį naujai išrastą daiktą čia pat galėtų pradėti kopijuoti visi kiti. Taigi išradėjams suteikiama teisė nustatytą metų skaičių gauti papildomą pelną, kad atsipirktų išradinėjimas.

Prekių ženklai

1.Saugo tam tikrus žodžius, piešinius, formas. Tai paprastai dalykai, pagal kuriuos atpažįstame produktus, paslaugas bei įmones, pvz. žodis McDonald’s, lenkta raidė M ar tam tikru šriftu parašytas žodis Coca Cola.
2.Prekės ženklai žymimi ženklais ® ar ™, žodžiu “trademark”.
3.Prekės ženklus, kaip ir patentus, irgi reikia registruoti (nors plačiai žinomi, itin išreklamuoti prekės ženklai gali galioti ir neregistruoti).
4.Jei kitas asmuo registravo prekės ženklą, jūs negalite be jo sutikimo šio ženklo naudoti savo veikloje, taip pat negalite naudoti klaidinamai panašių prekės ženklų (pvz. besiskiriančių tik keliomis raidėmis, ar keliais grafiniais simboliais, ar tik spalvos tonu). Tačiau prekės ženklai registruojami konkrečioms veiklos rūšims (vad. klasėms): jeigu, pavyzdžiui, prekės ženklas registruotas 38 klasėje “Telekomunikacijos”, tai niekas nedraudžia jums jo naudoti, tarkime, statybinių medžiagų prekyboje (6 klasė). Tačiau pagrindinės, turtingos įmonės paprastai nepagaili gana didelių pinigų ir registruoja savo prekės ženklus visose klasėse.
5.Prekės ženklas gali galioti begalybę laiko, tik kas 10 metų reikia jo galiojimą pratęsti už tai papildomai susimokant.
6.Prekės ženklai reikalingi, kad įmonėms apsimokėtų gaminti kokybiškus gaminius, o klientai galėtų šiuos gaminius atpažinti. Jei, pavyzdžiui, visi galėtų atidaryti “McDonald’s” restoranus, tai klientai negalėtų atskirti kur tikrasis “McDonald’s” (su atitinkama produktų pasiūla, higienos standartais ir kt.), o “McDonald’s” (kaip ir jokiai kitai įmonei) neapsimokėtų daryti nieko kokybiško, nes vis tiek “McDonald’s” vadintųsi ir daugybė kitų savininkų, visai kitokių restoranų, kurie išoriškai nesiskirtų nuo tikrųjų.

Kita intelektinė nuosavybė

Visi žino autorių teises, patentus ir prekės ženklus, bet intelektinės nuosavybės yra ir daugiau. Lietuvoje dar yra saugomi:
a)Pramoninis dizainas. Tai – gaminio forma. Pavyzdžiui, tam tikro automobilio modelio vaizdas.
b)Puslaidininkių gaminių topografijos. Tai – mikroschemų vaizdai.
c)Augalų veislės. Naujai išvestos veislės.
d)Duomenų bazių kūrėjų teisės (sui generis teisės). Duomenų bazės yra ir įvairūs sąrašai – pavyzdžiui, “Verslo žinių” sudaromas kasmetis didžiausių įmonių tūkstantukas. Nors tai nėra kūrinys, o tiesiog informacijos rinkinys, tačiau be leidimo jo dauginti negalima, nes jį gina duomenų bazių gamintojų teisės.

Pasisakymų: 35 to “Autorių teisės, prekių ženklai, patentai: kuo jie skiriasi?”

  • Vilija:

    laba diena,
    ar įmanoma pasitvirtinti kūrinio (megzto gaminio)-idejos autoryste praejus 8eriems metams.?
    ačiū

  • Irma:

    Sveiki
    “DIVA”pavadinimas yra patentuotas grožio salonų veikloje,tai ar aš savo grožio saloną galiu vadinti “DIVOS”?Ar nepažeisiu “DIVA” patento teisių?

    • Priklauso nuo to, kaip registruotas prekės ženklas. Jeigu kaip žodinis – tikriausiai pažeistų. jeigu kaip vaizdinis – dar reiktų žiūrėti kiek skiriasi vaizdai. Ginčo atveju spręstų teisėjas. Tai – ir subjektyvu, todėl geriausia kuriant prekės ženklą iš karto stengtis, kad jis kuo labiau skirtųsi nuo esamų prekių ženklų.

  • ieva:

    Sveiki, esu parašiusi serialo scenarijų kaip tinkamai man reikėtų užtikrinti savo kaip autorės teises į jį.

  • Juli:

    sveiki,
    ar teisingai suprantu autorine teise? ar autoristes teise yra ir pvz asmeniskai sukurtas internetinis tinklapis?
    Tokiu atveju, niekur, nieko nereikia reigstruoti, ir paskelbus pvz ji 2016 metais, tinklapyje galima padaryti irasa: © 2016 AB “…..” ?

  • angel:

    sveiki tarkim mes turime ideja kazka pagaminti kazkoki tai daikta naudojama visuomeneje. kaip mums reiktu ji apsaugoti jog kiti gamintojai pamate ideja jos negaletu nukopijuoti?

    • Autorių teisių į kūrinius registruoti nereikia – jos yra saugomos nuo sukūrimo. Taip saugomi, pavyzdžiui, piešiniai, tekstai.

      Jeigu jūsų gaminys nuo kitų skiriasi tik išvaizda (dizainu), tačiau nėra kūrinys – tuomet reikės registruoti dizainą.

      Jeigu jūsų gaminys yra naujas išradimas (pvz. atlieka funkciją, kurios kiti gaminiai taip neatlieka) – tuomet reikės jį patentuoti.

  • Toma:

    Ar rūbų pardavimas ir gėlių ir dekoro paslaugų pardavimas skirstosi į skirtingas klases? Ir jeigu egzistuoja pavadinimas Kolumbijoje, ar galima naudoti tokį patį pavadinimą Lietuvoje? Tai skaitosi plagiatas ar ne? O iš tiesų pavadinimas yra vieno žodžio vertinys, kurį noriu naudoti savo veiklos pavadinime, tad nežinau, ar nepažeisių kokių nors teisinių dalykų.

    • Taip, tai skirtingos klasės. Ne, jei prekės ženklas registruotas Kolumbijoje, tai nedaro jokios įtakos Lietuvai, nebent tai būtų tarptautinis prekės ženklas, arba “plačiai žinomas prekės ženklas” (t.y. jį žinotų ir dauguma žmonių Lietuvoje; tarkime, kaip kokias automobilių markes).

  • Raimis:

    Ar įmonė registravusi/užpatentavusi šūkį/“moto“, turi teisinį pagrindą reikšti pretenziją asmeniui užsirašiusiam šį šūkį ant savo automobilio (dėl sentencijos prasmingumo….. reikalaujant nuimti šį užrašą….) …???

    • Jei tas šūkis yra prekės ženklas – taip, gali reikšti. Tačiau tik tokiu atveju, jei šūkis yra naudojamas atitinkamoje komercinėje veikloje (tarkime, konkurentų reklamai) – pvz. pardavinėjant tas prekes ir paslaugas, kurioms ir yra registruotas prekės ženklas.

  • Renata:

    Sveiki, sakykite, ar folkloro ansamblio (simbolinis, kabutėse rašomas) pavadinimas yra suprantamas kaip prekės ženklas (gal 41 klasė. Švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla.)?, kurį būtina registruoti?
    Situacija tokia, kad ansamblis šiuo pavadinimu buvo įsteigtas kažkada Lietuvos kultūros liaudies centro, suteiktuoju pavadinimu jis žinomas kaip tam tikro universiteto ansamblis, ar ansamblis, išėjęs iš po universiteto stogo, gali kartu su savimi išsinešti ir pavadinimą? ar tas pavadinimas nėra universiteto nuosavybė? ir ar turėtų tą pavadinimą registruoti?
    Atleiskite, jei klausimų per daug, bet gal jie geriau iliustruos situaciją.
    Pagarbiai.

    • Jei pavadinimas yra neregistruotas, kaip prekės ženklas – tai jis nėra prekės ženklas ir nėra universiteto nuosavybė.

      Jį galite užsiregistruoti jūs savo vardu, juridinio asmens vardu, arba kartu su kitais ansamblio nariais kaip bendrą nuosavybę. Tada tai bus prekės ženklas.

      Tačiau registruoti nėra būtina. Tiesiog jei neregistruosite, kažkas kitas galės pasivadinti savo ansamblį tokiu pat pavadinimu.

      Jeigu pavadinimas registruotas kaip prekės ženklas universiteto vardu, tuomet teisę jį naudoti galima gauti tik sutarus su universitetu.

  • Lorena:

    Laba diena,

    Noriu pasiteirauti, jei perku prekes is parduotuviu, boutiqe, dizaineriu ir sukomplektavus su kitais daiktais (t.y. padarius kaip dovanu rinkini) juos parduodu ar pazeidziu autoriu (prekes zenklo) teises ar butina su perparduodamu daiktu prekes zenklais pasirasyti bendradarbiavimo sutartis?

  • Irma:

    Sveiki, idomu jeigu perpieščiau disney herojus tokius kaip makvynas, zmogus voras,minion t.t padaryčiau juos panašius atpazystamus, taciau ne identiskus ir juos parduočiau gaminiuose, ar tai jau autoriniu tesių pažeidimas, plagiavimas?

    • Kadangi kiekvienas herojus yra unikalus, nėra įmanoma tiksliai pasakyti, kur ta riba, nuo kada tai nustotų būti autorių teisių pažeidimas. Tačiau jei skirtumas išvaizdoje mažas, tai būtų pažeidimas. O ar konkretus skirtumas pakankamas – ginčo atveju spręstų teismas (rizika yra). Tiesa, yra išimčių, kada autorių teisių pažeidimu toks kopijavimas nelaikomas – pvz., jeigu tai – parodija.

  • Vaida:

    Sveiki, planuojame užpatentuoti prekinį ženklą, kuris bus naudojamas tik Lietuvoje. Tai būtų trijų raidžių trumpinys, kuris tarptautiniu mastu vartojamas kaip frazė ir yra bendrinio vartojimo žodis. Kaip pavyzdį paimkime žodelį VIP – kurį verstumėme kaip Vanduo Ir Pienas. ES mąstu yra registruotas tik vieniems Lietuviams, kurie sakykim yra išsipirkę šį vardą 31 Nicos konvencijos kvalifikacijas. Stambios veiklos nevykdo ir yra mažai žinomi. O mes norime pasivadinti VIP ir vykdyti tokioje kategorijoje, kurios jie nėra įtraukę. Klausimas 🙂 Ar galime registruoti tokį pat VIP, skirtingu logotipu ir kitai veiklos kategorijai? Ar jie gali reikšti mums pretenzijas, nors ir nevykdo tokios veiklos kaip męs? Lauksime Jūsų atsakymo. Ačiū

    • Reikėtų matyti prekės ženklus ir gilintis į situaciją, kad paskyti konkrečiau (galime suteikti teisinę konsultaciją). Tačiau bendru atveju – taip, galite. Apskritai, jei tai bendrinis žodis ar trumpinys, kaip VIP, jis savaime net nėra saugomas. Tai yra, visur galima taip vadinti savo prekes ir paslaugas. Juk negalėtų būti taip, kad kažkas registruoja “VIP” ir staiga niekas negali daryti “VIP zonų”, “VIP paslaugų” ir t.t.

      Taigi, kas yra paprastai tokiais atvejais saugoma – tai tik vaizdas (logotipas). Jei jūsų logotipas bus kitas, tuo labiau, kitoje veiklos kategorijoje, jokių pretenzijų būti neturėtų.

      Bet, kaip sakiau, realybėje kartais pasirodo, kad tai, ką savininkai suvokia kaip bendrinį žodį, iš tikrųjų nėra bendrinis, ar kategorija turėtų būti ne ta ir t.t., todėl galutinai atsakyti galima tik žinant konkrečią situaciją.

  • Artras:

    Laba diena . Norėjau paklausti mūsų miesto centre stovi bokšto laikrodis . Mes gaminam suvenyrus su šia simbolika ar tai yra autorinių teisių pažeidimas ?

    • Kadangi greičiausiai bokšto laikrodis yra labai senas, tai senų kūrinių kopijavimas ar atvaizdavimas nereikalauja jokių mokėjimų autorių teisių savininkams. Taip pat yra apribotos ir architektų teisės – jų suprojektuotus pastatus galima fotografuoti, šias nuotraukas platinti ir pan. Taigi, kad pasakyti tiksliai, reikėtų gilintis į konkrečią situaciją, bet greičiausiai nepažeidžiate teisių.

  • Dali:

    ar zodziu junginys, pavadinimas, gali tureti autorines teises?
    patentu biure nera iregistruota, duomenu bazeje nera duomenu.

  • Ingrida:

    Laba diena,

    esu LT pilietė, gyvenanti Lietuvoje. Grupė žmonių (ne Lietuvos piliečių, dalis jų – šalių, priklausančių ES, piliečiai) platina oficialius laiškus, kuriuose esu kaltinama savo mokslinėse publikacijose pažeidusi autorių teises. Autorių teisių nepažeidžiau, turiu tam pakankamai įrodymų, todėl planuoju pateikti ieškinį dėl šmeižto (tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimo). Kurioje šalyje ir į kokią instituciją pirmiausia turėčiau kreiptis?
    Iš anksto dėkoju už atsakymą.

    • Taip, galite kreiptis į teismą dėl šmeižto. Kur kreiptis priklauso nuo tų šalių, kuriose išplatinti laiškai, teisės. Tikėtina, kad reiktų kreiptis šalyse, kuriose gyvena tie šmeižėjai.

      Kai kuriose šalyse gali būti paprastesnė tvarka – gali pakakti skundo policijai ar pan. ir jau ji už jus kreipsis į teismą (tai gerokai pigiau ir paprasčiau).

      Kiekvienoje šalyje teisė skiriasi, taigi, nėra vienos pasaulinės tvarkos.

      Prieš kreipdamasi į teismą, galite parašyti laišką, reikalaujantį nustoti tai daryti, antraip kreipsitės į teismą – kartais to pakanka, kad šmeižėjai susiprastų.

  • Ruta:

    Sveiki. Jeigu zmogus sukure interjerine lele,jos isvaizda bent veido nauja,niekur tokia isvaizda bent veido leles nera. Ar tai autorinis kurinys?ar apsaugota nuo plagijavimo?

  • Jonas:

    Sveiki,
    jei parduotuvė nėra registravusi savo parduotuvės ženklo, arba to ženklo patentas baigėsi prieš metus ar aš galiu taip pat vadintis? Parduotuvės vykdo tą pačia sportinių prekių prekybą.

  • Valerijonas:

    Nesuprantu, kaip apsaugomos autorinės teisės, pav. eilėraštis, daina. Tarkim, kažkas gali pasiskelbti, kad tai jo kūrinys?

    • Tarkime, jūs sukuriate eilėraštį. Autorių teisės reiškia, kad tik jūs turite teisę jį kažkur spausdinti, už tai gauti pinigus, tik jūsų vardas/pavardė gali (ir paprastai turi, nebent jūs nenorėtumėte to) būti nurodomas, kaip eilėraščio autoriaus.

      Jei kažkas jūsų šią teisę poažeis – be jūsų leidimo tą eilėraštį išspausdins, ar paskelbs, neva jis pats tą eilėraštį parašė – tai jūs galėsite paduoti tokį žmogų į teismą, reikalauti, tarkime, pinigų, kuriuos jis gavo, neteisėtai pardavinėdamas jūsų eilėraščio spausdintas kopijas, kitokios kompensacijos.

  • Reda:

    Sveiki,
    ar galima enciklopedijoje prie straipsnių apie įmones, universitetus, tarptautines organizacijas ir panašias įstaigas kaip iliustracijas įdėti tų įstaigų logotipus?

  • Kęstas:

    Sveiki,
    dirbu imonėje dizaineriu, kuriu dizainą įvairiems objektams. Gavau įmonės vadovo incijuotą pasiūlymą už pusė mūsų esamų objektų kainą, įgyvendinti savo asmeninius projektus toje įmonėje. Kol kas, įgyvendinau tik vieną savo asmeninį nedarbo metu sukurtą objektą, jis yra pavyzdinis, sulaukiau nemažai susidomėjimo iš potencialių klientų. Mąstau gaminti daugiau, taip pat apsidrausti ir duoti vadovui pasirašyti sutartį, kur būtų įteisinta mano kaip autoriaus teises į mano asmeninį dizainą bei kartu sutarta, pačio vadovo pasiųlyta įgyvendinimo kaina (pusė rinkoje mūsų parduodamų produktų kainos). Atrodo, žingsniai būtų tokie norint visapusiškai turėti teises į savo sukurtus kūrinius. Ar gal yra kokių teisinių niuansų? Labai lauksiu Jūsų įžvalgų.

  • Regina:

    Sveiki. Esu sukūrus keletą dainelių vaikams. T.y. žodžius ir muziką. Tačiau aranžuotę joms daro kitas asmuo. Dainelės įrašo vaikai.
    Sakykit,kaip galiu užsitikrinti autorių teises?. Šias dainas planuoju įdėti į pačios privataus lopšelio -darželio puslapį ir dalyvaujant festivaliuose atlieka tie patys vaikučiai.

Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose.

PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi.

Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu. Advokatės el. pašto adresas: aiste.zemaitiene@gmail.com.

Facebook