Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje: kaip ir kas gali skelbti

Bankrutuoti Lietuvoje gali ne tik įmonės, bet ir žmonės (fiziniai asmenys). Žmogui bankrutuoti gali būti naudinga: sumažėja jo skolos. Tačiau kad bankrotu nebūtų piktnaudžiaujama, galimybės bankrutuoti ribotos. Taigi kokie žmonės gali bankrutuoti Lietuvoje ir kaip tą padaryti?

Kokie žmonės Lietuvoje gali bankrutuoti?

Bankrutuoti gali tik labai prasiskolinę fiziniai asmenys. Skolų suma turi viršyti 25 minimalias algas (MMA). Esant 380 eurų minimaliai algai, ši suma prilygsta 9500 eurų, o keliant minimalią algą tik augs.

Šios skolos turi būti laiku negrąžintos ir jų grąžinti turi būti neįmanoma (tai yra, prasiskolinęs žmogus privalo nebeturėti turto, kurį pardavus būtų galima grąžinti šias skolas).

Negalima kelti bankroto ir tada, jei:
*Fizinis asmuo (žmogus) negali grąžinti skolų tik todėl, kad išdalino turtą giminaičiams ar jį nesąžiningai “paslėpė” kitais civiliniame kodekse (6.67 str.) aprašytais būdais.
*Fizinis asmuo (žmogus) negali grąžinti skolų dėl žalingų įpročių (alkoholio, narkotikų).
*Fizinio asmens (žmogaus) skolos susidarė dėl tam tikrų finansinių nusikaltimų ir nusižengimų (pvz. apgaudinėjant bankus).
*Fizinis asmuo (žmogus) yra bankrutuojančios įmonės, už kurią atsako savo turtu (pvz. individualios įmonės) savininkas.
*Fizinio asmens (žmogaus) skolų nurašyti vis tiek negalima (žr. straipsnio pabaigą).

Bankrotą galima skelbti ne dažniau nei kas 10 metų (laikas skaičiuojamas nuo vieno bankroto proceso pabaigos iki kito pradžios).

Kaip žmogui Lietuvoje bankrutuoti?

Bankrutuoti galima tik per teismą. Visų pirma, mėnesį iki kreipiantis į teismą reikia parašyti visiems kreditoriams (t.y. tiems, kam negrąžintos skolos), kad bus keliamas bankrotas.

Tuomet reikia kreiptis į teismą tos teritorijos, kurioje žmogus gyvena. Tai galima padaryti ir per advokatą. Būtina pridėti įrodymus, kad negalima grąžinti skolų. Taip pat informacija (ir įrodymai) apie fizinio asmens turimą turtą, pajamas (dabar ir ateityje), įkeistą turtą, skolas (tiek paties bankrutuojančio žmogaus skolas, tiek skolas jam), teismines bylas, susijusias su turtu, išlaikomus asmenis, susitarimus dėl įkeisto turto išsaugojimo. Šią informaciją gali surinkti ir surašyti ir advokatas – taip būtų gerokai paprasčiau.

Kreipiantis į teismą galima siūlyti ir bankroto administratorių (nepasiūlius jį skirs teismas). Bankroto administratorius – tai žmogus arba įmonė, kuris padės vykdyti bankrotą, stebės, kad viskas būtų sąžininga ir teisinga.

Bankroto metu daug ką bankrutuojantis fizinis asmuo galės daryti tik su bankroto administratoriaus leidimu (pvz. pardavinėti turtą). Administratorius faktiškai pats net valdys žymią dalį bankrutuojančio asmens turto, turės teisę susitaręs su šeimynykščiais ateiti apžiūrėti namus ir pan.

Teismui nutarus iškelti žmogui bankroto bylą tie, kam žmogus skolingas, pareiškia, kiek jiems įsiskolinta.

Bankroto planas

Iškėlus bankroto bylą, bankrutuojantis fizinis asmuo privalo pateikti bankroto planą.

Plane aprašoma:
*Kiek pajamų ir iš kur ketina gauti žmogus (pvz. algos, dividendai).
*Kiek pinigų būtų galima gauti pardavus jo turtą, kitos idėjos, kaip palengvinti skolų grąžinimą (pvz. įsidarbinimas, buto išnuomojimas).
*Kiek pinigų žmogui reikės būtiniems poreikiams ir kokie tie poreikiai (pvz. maistas, mokėjimas už butą).
*Kiek reikės sumokėti bankroto administratoriui, kokias sutartis žmogus yra sudaręs (ir kurias jų vykdys, kurias nutrauks).
*Kam žmogus skolingas ir kaip bus grąžinamos skolos bankroto proceso metu.
*Jei žmogus verčiasi individualia veikla – su šia veikla susiję dalykai (kreditai, naudojamos lėšos ir kt.)

Svarbu suprasti, kad bankrotas nėra tiesiog lengvas būdas “nusimesti skolas”. Bankrutuojančiam fiziniam asmeniui atsiranda daug nepatogumų ir, svarbiausia, bent dalį skolų vis tiek reikės grąžinti proceso metu.

Bankroto planą turi patvirtinti tie, kam bankrutuojantis fizinis asmuo skolingas daugumą pinigų. Tačiau jiems nesutikus patvirtinti, dar gali patvirtinti teismas.

Apskritai ši trijulė – bankroto administratorius, kreditoriai (tie, kam bankrutuojantis žmogus skolingas) ir teismas – bankroto metu turi nemažą įtaką bankrutuojančio žmogaus reikalams. Bendra tvarka yra, kad svarbiausias tarp jų yra teismas; bankroto administratoriaus ir kreditorių sprendimus galima skųsti jam.

Kaip bankrotas gelbsti nuo skolų?

Iš karto prasidėjus bankroto procesui, sustabdomi visi išieškojimai iš bankrutuojančio fizinio asmens, įskaitant antstolių jau vykdomus.

Tačiau ilgainiui didžioji dalis asmens turto vis tiek bus išparduota, o gauti pinigai išdalinti už skolas (visų pirma – tiems, kam turtas įkeistas; po to – darbuotojams, išlaikomiems vaikams, sužalotiems žmonėms; galiausiai, jei kas dar liks – visiems kitiems). Tad bankrotas nėra būdas apsaugoti turtą.

Tačiau bankrotas gali išgelbėti nuo tapimo savotišku skolintojų vergu. Kol nebuvo galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti, kartą prasiskolinęs žmogus būdavo skolingas visą gyvenimą (arba iki grąžindavo skolas), privalėdavo ne tik atiduoti visą turimą turtą, tačiau, jei skolos šitokios didelės, visą gyvenimą mokėti jas iš kiekvienos gautos algos, palikimo ir kito.

Tuo tarpu bankrutuodamas žmogus įgija “šviesą tunelio gale”, kad prabėgus tam tikram metų skaičiui net ir negrąžinęs visų skolų taps niekam nebeskolingu.

Nuo kokių skolų bankrotas neišgelbės?

Bankroto metu niekuomet nenurašomos šios skolos:
*Žalos atlyginimas dėl sužalojimo ar mirties.
*Alimentai vaikams.
*Baudos už pažeidimus ir nusikaltimus valstybei.

Augustinas Žemaitis

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com

More Posts - Website

Vienas pasisakymas to “Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje: kaip ir kas gali skelbti”

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook