Ikiteisminis tyrimas: kas ir kaip

Už nusikaltimus teisiama teisme. Bet teismas teisia pagal tuos įrodymus, kurie surenkami ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminiu tyrimu verta domėtis ir nukentėjusiajam, ir įtariamajam, nes teismo sprendimas priklauso nuo to, kaip atliktas tyrimas.

Kada vykdomas ikiteisminis tyrimas?

Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai atitinkamas pareigūnas ar prokuroras sužino apie nusikaltimą. Apie nusikaltimą gali pranešti nukentėjusysis (parašęs pranešimą policijai), trečiasis asmuo (pvz. liudytojas, paskambinęs į policiją), taip pat pareigūnas gali jį pastebėti pats.

Kai kuriais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui (pvz. dėl išžaginimo: juk joks “žmogus iš šalies” negali nuspręsti, ar seksas buvo savo noru).

Dar kitais atvejais ikiteisminis tyrimas nedaromas išvis: tokiu atveju, jei kaltininkas žinomas, veiklą tenka tirti pačiam nukentėjusiajam (tai “smulkūs” nusikaltimai, tokie kaip įžeidimas, šmeižtas ar skausmo sukėlimas be rimtų pasekmių sveikatai).

Kas atlieka ikiteisminį tyrimą?

Ikiteisminį tyrimą paprastai atlieka policininkai. Tačiau kai kuriuos nusikaltimus gali tirti atitinkami specialistai: pavyzdžiui, su muitine susijusius – muitininkai, finansinius nusikaltimus – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, korupciją – STT ir pan.

Bet kuriuo atveju ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Jis nurodo policininkams ir kitiems tyrėjams kaip atlikti tyrimą (arba net gali apsiimti tirti nusikaltimą ir pats). Būtent prokurorui reikia siųsti dauguma skundų dėl tyrėjų darbo. Nepatenkintieji paties prokuroro veiksmais dažniausiai gali skųstis aukštesniam pagal pareigas prokurorui.

Kai kuriuos svarbiausius sprendimus (tuos, kurie riboja žmonių teises ir laisves – pvz. suėmimas) gali priimti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tai – ne tas pats teisėjas, kuris paskui nagrinės bylą, bet visai kitas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali ką nors spręsti tik tada, kai yra prašomas: tai yra, jis negali, pavyzdžiui, nuspręsti suimti įtariamąjį, jeigu prokuroras to neprašo.

Kaip vykdomas ikiteisminis tyrimas?

Siekiant nustatyti kaip ir kas nusikalto, ikiteisminio tyrimo metu gali būti daromi tokie veiksmai:

1.Apžiūra ir objektų tyrimas – Apžiūrimos, aprašomos, nufotografuojamos reikšmingos vietovės, patalpos, daiktai, dokumentai, asmenys. Jei reikia, jie tiriami plačiau, gali būti išsivežami nuodugnesniam tyrimui. Pavyzdžiui, nužudymo atveju apžiūrima lavono radimo vieta, pats lavonas. Lavonas išvežamas papildomam tyrimui – skrodimui.
2.Poėmis – paimami reikšmingi daiktai ir dokumentai, kai žinoma, kur jie yra. Pavyzdžiui, paimamas nuo darbo stalo įmonės buhalterio kompiuteris, kad būtų patikrinta, ar ten nėra vedama juodoji buhalterija.
3.Krata – ieškomi daiktai, dokumentai, lavonai, kai spėjama, kad jie paslėpti tam tikroje vietoje Pavyzdžiui, apieškomas įtariamo vagies namas ieškant ten vogtų daiktų.
4.Asmens krata – asmuo gali būti pilnai išrengiamas, žiūrima, ar nieko neslepia savyje. Pavyzdžiui, įtariamas narkotikų “mulas” apieškomas, ar neslepia savo kūne narkotikų.
5.Apklausa – Nukentėjusysis, įtariamieji, liudytojai klausinėjami, kas įvyko, ką matė, ką darė, kokie jų tarpusavio santykiai ir pan. Atvykti į apklausą būtina (kitaip kitąsyk gali atvesdinti). Meluoti ar tylėti leidžiama tik įtariamiesiems. Jei liudytojams kyla pavojus, jiems sudaroma galimybė būti apklaustiems anonimiškai, kad nusikaltėliai nesužinotų, kas liudija. Jei keli žmonės pasakoja, esą buvo skirtingai, jie gali būti suvedami į akistatą (apklausiami kartu).
6.Fotografavimas, filmavimas, matavimas, atspaudų ir DNR paėmimas – Fiksuojama įtariamojo informacija, atvaizdai, kad būtų galima ją lyginti su įkalčiais, rodyti liudytojams ir pan.
7.Parodymas atpažinti – Žmogus prašomas pasakyti, ar jam prieš akis (pvz. rodomose nuotraukose) yra jo matytas žmogus ar daiktai. Pavyzdžiui, liudytojui, mačiusiam vagystę, rodomos žinomų vagių nuotraukos ir klausiama, ar vogė vienas jų.
8.Pavyzdžių paėmimas lyginamajam tyrimui – iš liudytojų, nukentėjusiojo, įtariamųjų imami medžiagų, daiktų pavyzdžiai.
9.Parodymų patikrinimas vietoje – Žmogus nuvežamas į atitinkamą vietą (paprastai – nusikaltimo vietą) ir prašomas parodyti “kaip viskas buvo”, “kaip viską darė” ar “kaip viską matė”.
10.Eksperimentas – Atkuriama situacija, buvusi nusikalstamos veikos metu. Pavyzdžiui, automobilis, kuriuo suvažinėtas pėstysis, specialiai stabdomas prieš partrenkimo vietą norint įsitikinti, ar vairuotojas bandė stabdyti.
11.Ekspertizė – Sudėtingesnis tyrimas, kuriuo įrodomi ar paneigiami prokuroro spėjimai. Jas atlieka tos srities ekspertai. Pavyzdžiui, pagal rašyseną nustatoma, ar du dokumentus parašė tas pats žmogus.
12.Susipažinimas su informacija. Iš įstaigų ir įmonių prašoma informacijos, kurios ją turi pateikti.
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas – “pasiklausomi” pokalbiai, skaitomi elektroniniai laiškai.
13.Slaptas sekimas – Sekami žmonės ar kiti objektai tikintis, kad tai padės tyrimui.
14.Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai Tyrimui padedantys asmenys neprisistatę vaidina, kad yra irgi nusikaltėliai, taip tikintis, kad nusikaltėlis “išsiduos”. Pavyzdžiui, kyšio paprašiusiam politikui civiliais apsimetę pareigūnai atneša kyšį tikėdamiesi, kad jis, nesupratęs, kad turi reikalą su pareigūnais, kyšį paims.

Labiau asmenų teises ribojantys veiksmai vadinami “prievartos priemonėmis” ir gali būti taikomi ne taip paprastai (pvz. tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui) arba ne kiekviename tyrime.

Ikiteisminis tyrimas nėra teismas. Jis tik nustato įtariamuosius, o ar įtariamieji kalti – sprendžia teismas. Todėl teisme daug veiksmų bus pakartojama – pavyzdžiui, iš naujo apklausiami liudytojai. Tačiau ko neįmanoma pakartoti ar ką pakartoti daug darbo, kartojama nebus.

Kardomosios priemonės

Jei yra tikėtina, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, jo teisės gali būti ribojamos siekiant, kad jis nesislapstytų, nedarytų įtakos liudytojams, nedarytų naujų nusikaltimų. Tai vadinama kardomosiomis priemonėmis.

Kardomosios priemonės yra: suėmimas, intensyvi priežiūra (specialios GPS apyrankės uždėjimas), namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas (mokestis, kuris grąžinamas tik jei įtariamasis tinkamai elgiasi), dokumentų paėmimas (pvz. atimamas pasas), įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės stebėjimas (kariams), atidavimas prižiūrėti (nepilnamečiams).

Gali būti skiriamos ir kitos prievartos priemonės: laikinas sulaikymas (pagautiems nusikaltimo vietoje), atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (medicininei ar psichiatrinei ekspertizei), atvesdinimas (vengiantiems apklausų, teismo posėdžių – ne tik įtariamiesiems), laikinas nušalinimas nuo pareigų / teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas (kad įtariamasis nespėtų iššvaistyti turto, kuris gali būti vėliau konfiskuojamas ar iš kurio būtų padengiama žala nukentėjusiems).

Kaip baigiasi ikiteisminis tyrimas?

Baigdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir siunčia jį į teismą. Tame akte parašyta informacija apie įtariamąjį ir kuo tiksliai jis kaltinamas. Prie akto pridedama ir visa byla: ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, informacija, kas kalbėta apklausose ir pan. Tuomet įtariamasis tampa kaltinamuoju ir yra teisiamas teisme.

Tačiau ikiteisminis tyrimas gali būti ir nutrauktas (t.y. nusikaltimas toliau nebetiriamas). Taip daroma, kai kaltininkai neišaiškinami (nors buvo stengtasi), kai paaiškėja, kad kaltininkas negali būti teisiamas (pvz. yra miręs ar pernelyg jaunas), bei dar kai kuriais retesniais atvejais, kai kaltininkas laikomas neteistinu (pvz. jo veika – mažareikšmė) arba “išperka kaltę” (pvz. padeda išaiškinti nusikaltėlių grupuotę).

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, jei paaiškėja naujų aplinkybių.

Augustinas Žemaitis

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com

More Posts - Website

Pasisakymų: 11 to “Ikiteisminis tyrimas: kas ir kaip”

  • Tadelis:

    Jei, tarkim, kaltinamasis išteisinamas, o vėliau paaiškėja naujų aplinkybių, ar gali būti jis teisiamas iš naujo?

    • Aistė Žemaitienė:

      Tikrai taip – tokiu atveju atnaujinamas procesas baudžiamojoje byloje, gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė.

  • laimute:

    laba diena, daugiau nei prieš metus kaimynas sumušė (sulauzyta nosis) mano buvusi sutuoktinį. Ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas neva jis gynesi ir gynė viešąjį interesą t.y asfaltuojamą gatvę. Dabar jis pašovė anksčiau suzaloto zmogaus šunį. Ar galima atnaujinti buvusios bylos ikiteismini tyrimą, tuo labiau, kad buvo atsizvelgiama tik į įtariamojo parodymus? Dėkoju

    • Laba diena. Šuns pašovimas šiuo atveju yra nauja veika. Už ją savo ruožtu kaimynas gali būti nubaustas. Tai gali būti traktuojama (priklausomai nuo aplinkybių) pagal baudžiamojo kodekso 310 straipsnį – Žiaurus elgesys su gyvūnais, už ką gresia bauda, areštas, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

      Tačiau vien dėl to, kad padaryta nauja nusikalstama veika, negali būti atnaujinamas ankstesnės nusikalstamos veikos (sumušimo) ikiteisminis tyrimas. Tuo atveju, jei nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, o nukentėjusysis su tuo nesutinka (pvz. tikrai atsižvelgiama tik į įtariamojo parodymus), reikėtų iš karto pagal įstatymus skųsti tokį nutraukimą.

  • Natalija:

    Laba diena,sakykit ,prašau, kiek dar gali tęstis ikiteisminis tyrimas policijoje.Prašymas parašytas 2016,12,20. Mes susidurėme su nesąžiningais “stsybininkais”, kurie turėjo tverti tvorą, bet padarė ją labai nekokybiškai, bet svarbiausia apgavo su medžiagų kainom,nenorėjo pateikti kasos čekių ir t.t.iš kaikurių pataeiktų čekių ,supratom, kad buvom apgaudinėjami ir mokėjom jiem du ,tris kartus daugiau, nei kainavo medžiagos, sumokėjom ir už darbą(visus piniginius pav.turim ir jų parašus už grynais sumokėtus jiems pinigus ,taip pat).Galiausiai sumokėta apie 2000eurų.
    Vieną rytą jie atvažiavo ir sulaužė visą tvorą ,lentas pakrovė ir išvežė(kaimynai paliūdė).
    Patyrėm materialinę žąlą nei tvoros nei pinigų.Iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas,nežinau kiek tai dar gali tęstis ir ką mes dar galim daryti.
    Ačiū.
    Natalija

    • Aistė Žemaitienė:

      Ikiteisminis tyrimas gali užsitęsti. Jūsų atveju dar variantas būtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

  • Evelina:

    Laba diena.
    Kuri laikotarpį tyrėjai turi teisę laikyt asmeninius daiktus kaip pvz. Telefoną ir asmens dokumentą? Jei atiduodant daiktus tyrimui buvo nurodyta, kad jie bus atiduoti po savaitės, ar pilietis turi teisę jų reikalauti po savaitės ar vistik turi laukti kol daiktai bus atiduoti tyrėjų sprendimu vėliau?

    • Aistė Žemaitienė:

      Galioja bendras principas, kad prižiūrėdami viešąją tvarką ir siekdami viešo intereso gynimo tyrėjai gali apriboti vieno žmogaus teises daugumos naudai – čia, šiuo atveju, ribojama jūsų nuosavybės teisė tam, kad būtų išsiaiškinas nusikaltimas, kurio išaiškinimu suinteresuota visa visuomenė. Be abejo, pažadai, pvz. grąžinti po savaitės, turėtų būti vykdomi, tačiau abejoju, kad neatlikę tyrimo jie daiktus taip paprastai ir grąžintų.

  • Greta:

    Labas vakaras,

    Mirus tėvui, neliko jokio jo turto(bent as taip manau).Ar turėčiau vis tiek kreiptis į notarą, kad tuo įsitikinti?

  • Mantas:

    Per kiek laiko, ikiteisminio tyrimo įstaiga ar prokuroras, privalo raštu atsakyti į prašymą pripažinti asmenį nukentėjusiuoju, kai toks prašymas buvo pateiktas raštu?

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook