Ką daryti, kai kaimynas užima žemę

Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso – t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės. Ką reikia daryti ir žinoti, jeigu taip kaimynas užėmė jūsų žemę?

Pradėti geriausia nuo mėginimo susitarti

Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė). Be to, susitarimą dar dažniausiai teks ir vienu ar kitu būdu įforminti valstybės institucijose (priklausomai nuo to, ką susitarėte).

Tartis galima dėl, pavyzdžiui, tokių dalykų (vieno ar visų kartu):
*Kad kaimynas jums perduotų dalį savo sklypo ir/arba jūs jam savo.
*Kad kaimynas įgytų teisę naudotis jūsų sklypo dalimi arba jūs įgytumėte teisę naudotis kaimyno sklypo dalimi (tai vadinama servitutu).
*Kad kaimynas jums sumokėtų ir/arba jūs jam sumokėtumėte.
*Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz. išsinuomavęs dalį sklypo) arba jūs jam mokėtumėte periodiškai.

Galutinai sprendžia teismas

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Tarkime, Nacionalinė žemės tarnyba gali jam skirti baudą.

Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam – pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte). “Savavaldžiavimas” – tai “pasiėmimas to kas priklauso” neinant teisiniu keliu (taip elgtis Lietuvoje dažniausiai negalima).

Taigi, galutinai ir neabejotinai teisėtai jūsų ginčą išspręsti galės tik teismas.

Tiesa, padavimas į teismą netrukdo tartis ir toliau – priešingai, jau pradėjus teistis pasirašoma ir teisėjo patvirtinta “taikos sutartis” yra tik tvirtesnė.

Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti – surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų. Visa tai gali padėti surinkti, skundą ar ieškinį parašyti ir advokatas.

Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos jūs ir kaimynas galite reikšti teisme:
*Uždrausti naudotis svetimu sklypu.
*Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama). Sklypų plotas šiuo atveju turi išlikti toks pats.
*Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. padarytą žalą).
*Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą). Galutinį žodį taria teismas.

Kuo remdamasis sprendžia teismas

Visų pirma, nuosavybė Lietuvoje yra labai saugoma ir naudotis svetimais sklypais negalima, išskyrus kai kurias įstatymo numatytas išimtis (tarkime, negalima uždrausti per privačią žemę prieiti prie didesnių ežerų).

Jeigu kaimyno elgesys į nustatytas išimtis nepatenka, tuomet teismas jam privalo uždrausti naudotis jūsų sklypu.

Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę. Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. užtvėrė kelią), tai teismas jam servituto nesuteiks.

Ribą tarp sklypų teismas nustato (kartais tai labiau primena ribos pakeitimą) tik tuomet, jeigu

a)To reikalaujama, ir
b)Esama riba neaiški (pavyzdžiui, skirtinguose dokumentuose nurodyta skirtingai)

Augustinas Žemaitis

Atstovaujame ginčuose su kaimynais

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com

Pasisakymų: 21 to “Ką daryti, kai kaimynas užima žemę”

  • Lore:

    Dažnoje naujesnėje gyvenvietėje okios problemos egzistuoja dėl sklypų ribų.

  • Aura:

    Laba diena, Norėjau pasidomėti, kokia atsakomybė gresia kaimynui, jei jis savavališkai riboženklį laikas nuo laiko po kelis centimetrus perkelia link musu. Toje vietoje pastovių statinių, kurie galetų pasitarnauti kaip atskaitos taškai nėra. Riboženklį perkelinėja po truputį, duoda laiko apsiprasti. Pastebėjom tik todėl, kad viena kartą pamiršo užgrėbstyt ištraukto riboženklio duobelę. To karto turime foto. Riboženklis patraukiamas apie 5-7 cm. Žinau, kad už riboženklio sugadinima yra baudžiama, o kokia ir pagal kokį straipsnį atsakomybė gresia, jei riboženklis perkeliamas jo nesugadinant. Reikia pabrėžti, jog šio keliaujančio riboženklio koordinatės yra nustatytos teismo, patvirtintos apygardos teismo ir LAT nepriimto skundo nagrineti. aciu

    • IŠ ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO:
      112 straipsnis. Riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas
      užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

      IŠ BAUDŽIAMOJO KODEKSO:
      298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas
      Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

  • Rūta:

    Laba diena. Esame 5 bendrasavininkai. Visiems priklauso po gabalėlį žemės. Tačiau vieną kaimynė sumanė kad ji gali važiuoti parsivežti malkas iki pat savo malkinės nors visi pilames y viena vieta ir nesiojames. Yra ir jos pravazevimas bet tolėliau neštis koki 10 metrų iki vietos. Žemė nėra padalinta teisiškai. Bet mes mokame žemės nuomos mokesti. Negana to kad taip daro dar ir rauna pasodintas geles ir medelius Kaip elgtis? Ačiū

  • Nerijus:

    Užsėjo pasėliais namų valdos žemę. Apie 1 ha. Kur kreiptis kad išsiaiškiti kas tai padarė (kadangi aplink kaimynų arti nėra, o pats ten negyvenu) ir ar galima išsireikalauti kompensaciją už patirtus nuostolius.

    • Aistė Žemaitienė:

      Galite rašyti pareiškimą policijai dėl savavaldžiavimo, tačiau galimas daiktas, kad jiems sunku bus atlikti ikiteisminį tyrimą, nes sunku bus rasti kaltininką. Radus kaltininką galima kompesnsacija už patirtus nuostolius.

  • Violeta:

    Kaimynas issikviete geodezininkus,kad suzymetu sklypo ribas.Musu tuo metu nebuvo namuose.Dalis ribozenkliu pastatyta musu sklypo puseje,Musu ir kaimyno sklypai atitverti tvora.Tai vienintelis budas patekti i musu sklypa buvo,atlenkiant tvora.Ar goedezininkas nepazeide musu privatumo?Kaip be musu sutikimo galejo jis vaikscioti po musu sklypa.

    • Aistė Žemaitienė:

      Geriausia būtų buvę, jei būtų susisiekęs ir informavęs, kad matuos ribas.

  • Enrika:

    Sveiki,norėčiau paklausti Jusu ka reikia daryti kai kaimynai uzsigrobe valdiška zeme?Uzsitveria tvora,laiko kiaulias,vištas ir t.t?

    • Aistė Žemaitienė:

      Informuoti juos, kad tai daro legaliai, o jei nenutraukia veiksmų – kreiptis į teismą su reikalavimu pašalinti pažeidimą.

  • Edita:

    Sveiki, mūsų išvažiavimas yra labai arti kaimyno tvoros, jei vaziuojam su didesne mašina truputį užvažiuojam ant valdiškos žole apsėtos teritorijos, kuri yra už kaimyo tvoros. Tai jis įkalė kuolą( atseit riboženklį) ir mes negalim išsisukt.Ar gali jis taip elgtis, nors ir prižiuri jis tą valdiška žaliają atkarpą?

  • Vilmantas:

    Sveiki. Turiu bėdą su kaimynais: 15 metų gyvename sodų bendrijoje už Klaipėdos. Susidėvėjus tvorai nutarėmė ją pakeisti. Siekiant išssiaiškinti tikslias sklypo ribas pasamdėme geodezistus atlikti geodeziniams matavimams. Nustatyta tvarka geodezistai tam tikrą dieną sukvietė kaimynus. Po geodezinių matavimų paaiškėjo, kad mūsų sklypas padidėja pusmetriu į kaimynų pusę. Sukalami riboženkliai, kurie parodo tikslią sklypo ribą. Aiškų, kad kaimynai nesutinka. Praėjus porai dienų kaimynai į seniau buvusios tvoros vietą pradeda statyti kitą tvorą…ibetonuoti stulpai, tveriamas tinklas, nors riboženklis yra už beveik pusmetrio. Kaip elgtis šiuo atveju? Ar galėsiu pats tą jų tvorą nugriauti, kai gausiu patvirtintą geodeziniais matavimais suformuotą sklypo planą? Ar geriau kažur kreiptis dėl tvoros perkėlimo?

    • Yra keli būdai, kurie turi savo pliusų ir minusų.

      Vienas – pačiam nusigriauti tvorą. Jei tvora naujai statoma, čia rizikos gal mažiau, bet šiaip visada yra rizika, ypač jei tvora būtų prastovėjusi ilgai toje vietoje, kad tai pripažins “savavaldžiavimu” (taip vadinamas savo teisės įgyvendinimas “neoficialiais būdais”).

      Kitas – tartis su kaimynais, kurie nebūtinai bus geranoriški.

      Trečias (paprastai išnaudojus antrą) – kreiptis į teismą. Minusas, kad toks procesas trunka netrumpai: gali trukti, tarkime, metus, o tiksliai prognozuoti sunku. Be to, čia reiks arba samdyti advokatą, arba pačiam gana rimtai užsiimti, pasiskaityti įstatymus ir pan. Yra variantas, kad jau teismo metu pavyks su kaimynais sutarti (paduoti į teismą žmonės dažnai išsigąsta, supranta, kad čia jau ne šiaip sau “kaimyno nepasitenkinimas”, o jiems nieko nedarant greičiausiai teismas dar iš jų priteis ir pinigų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti).

      Ketvirtas būdas – yra galimybės kreiptis į atitinkamas institucijas, kad fiksuotų žemės užėmimą. Tai yra paprasčiau, nei į teismą, šios institucijos gali skirti baudą. Tačiau galutinį nurodymą griauti tvorą gali duoti tik teismas.

  • Ausra:

    Laba diena.Pries du metus issinuomavome is valstybe 25 m zeme,atlikome geodezuinius matavimus nustatytos rybos,bet salia turincio zemes sklypo savininkas naudojasi musu zeme,ja aparia ir apseja.Susitarti su juo nesigauna.Mes mokame uz zeme ir negalime jos deklaruoti,kaip paaiskino nacionaline zemes agentura gautume abu sankcijas,nes mes neapsejome savo zemes o apsejo savavaliskai uzemes asmuo.Patarkite ka mums daryti,kad kitais metais nesikartotu tas pats.
    Aciu
    Pagarbiai Ausra

  • Aušra:

    Laba diena,

    Mano mama turi sodo sklypą Utenoje. Jau 9 metus negalim padaryti turimo sklypo geodezinio plano, nes turim piktybiškus kaimynus, kurie nesutinka. Prieš tai buvusi kaimynė buvo nestabilios psichikos ir atvažiavusius matninkus iškeikdavo visokiais žodžiais ir jie išvažiuodavo. Dabar ta moteriškė savo sodą pardavė kitiems žmonėms, tačiau mama negali su jais susitarti. Pagal mamos turimus planus, nuo sodo namuko turi būti 4 metrai, tačiau išmatavus dabar yra tik 2.7metro. Mama bando susitarti, kad kaimynai atiduotų bent jau 30 cm, kad būtų galima apšildinti namuką. Mama kreipėsi į savivaldybę ir buvo pasakyta, kad turi būti išlaikytas nuo namuko 3 metrų atstumas. Tačiau kaimynai kategoriškai nesutinka, nors pagal planus, jie pasisavinę žemę.

    Niekaip nesuprantu, jei žmogus nori pasidaryti geodezinį planą, o kaimynai nesutinka, ar nėra kito būdo susitvarkyti savo žemės ribas? Jei yra piktybiški kaimynai, tai negi mums reikės laukti dar 9 metus?

    Gal galite patarti, kur galima kreiptis, dėl tokios absurdiškos situacijos? Nes kaimynai mamą iškolioja visokiais žodžiais, kai bando susitarti gražiuoju, net reikia raminamuosius gerti. O matninkai tik pasako, kad reikalingas kaimynų parašas, kad galėtų vykdyti geodezinius darbus.

    Ar tiesa, kad matninkui, užtenka nusiųsti registruotą laišką kaimynams dėl geodezinių matavimų, ir jei, kaimynai neatsako per mėnesį, galima atlikti geodezinius matavimus?

    Lauksiu Jūsų atsakymo.

    Pagarbiai,
    Aušra

  • Albinas:

    Sveiki, norėjau sužinoti, sodų bendrijose yra gatvės, ankščiau ar vėliau jas pilnai turi perimti savivaldybės žinion, bet vienas sklypo savininkų, vienos gatvės išvažiavime pastatė ženklą, kuris būna kelyje ir naktį šviečia, nežinau iš kur jis gavo, ir savavališkai pastatė, kad niekas nevažiuotu, (nors įstatymuose nurodoma kad gatvės turi būti pravažiuojamos, neužstatytų automobilių, kad galėtų atvykti greitoji, policija, komunalininkai, gaisrinė ir. t.t.) ir motyvuodamas, kad kelias nėra asfaltuotas o dulkės pravažiavus automobiliui nusėda ant daržovių. Sodų bendrijos schemoj matosi kad yra gatvė, ir žemėlapiuose taip pat. Bendrijos įstatymai negali nieko padaryti, nes ne jų privilegija, kur kreiptis? gal į policiją rašyti pareiškimą, kad nubaustu, kas numato įstatymo tvarka??? Lauksiu Jūsų atsakymo.
    Pagarbiai
    Albinas

    • Galite pranešti institucijoms apie neteisėtą kelio ženklą – be policijos, savivaldybei (pvz., jei Vilniuje, yra eismo organizavimo skyrius). Taip pat, neprivalote ženklo paisyti, jei jis tikrai yra netikras.

  • Romas:

    Sveiki, sodų bendrijoje yra nuosavas sklypas, prieš porą savaičių, gretimame sklype prasidėjo namo statybos ir darbininkai pradėjo važinėtis sunkiąja technika per mūsų sklypą, iškirto jame pusę buvusių vaismedžių. Mes ten atvykstame karts nuo karto, tad sužinojome iš kaimynų skambučių. Vieną dieną atvykome ir sukalėme medinę tvorą, su užrašu nenaudoti sklypo savo reikmėm, po kelių savaičių ramybės, vėl prasidėjo “darbai”, kurių metų buvo nuversta mūsų tvorą ir pradėjo vėl judėti sunkioji technika su statybinėmis medžiagomis. Prašau, parašykite, kur kreiptis pagalbos nuo šitų vandalų? Ar tokių jų “darbų” metu galima kviestis policiją? Labai dėkoju!

  • Leo:

    Sveiki,

    Gavau technines sąlygas prisijungimui prie centralizuotū nuotekų tinklų. Pradėjus derinti projektą išlindo faktas, kad kaimynas, prie kurio sklypo ribos buvo valstybinės žemės ruožas (nurodytas techninėse sąlygos) ir per kurį dar prieš tai buvo paklota 10kv požeminė elektros linija patikslinęs sklypo ribas per NŽT pastumė savo sklypą į tą ruožą taip jį užvaldęs. Susikalbėti su juo neįmanoma.

    Kokiu būdu galima būtų sužinoti ar naujai patvirtintam kaimyno sklype yra servitutai inžinieriniams tinklams? Registro pažymėjime nieko nenurodyta, kur kreiptis?

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook