Kada į kurį teismą kreiptis?

Kaip jau aptarta anksčiau, Lietuvoje teismų išties nemažai. Šiame straipsnelyje bus pateikta informacija kada ir kurio jų paslaugomis pasinaudoti. Šis straipsnelis lies išimtinai civilinį procesą.

Apskritai galioja bendra taisyklė, kad paduodant ką į teismą reiktų ieškinį, pareiškimą teismo įsakymui ar kitą procesinį dokumentą teikti pagal Atsakovo, jei šis yra fizinis asmuo, gyvenamosios vietos teismą. Tai yra, jei iš Jūsų Vardenis Pavardenis, gyvenantis Šventaragio g. Vilniuje, pasiskolino pinigų ir negrąžina, o Jūs nusprendžiate jį paduoti į teismą ir šio pagalba skolą atgauti, reiktų ieškinį ar kitą procesinį dokumentą teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškinys ar kitas procesinis dokumentas taip pat teikiamas pagal Atsakovo – juridinio asmens buveinės, lengvai aptinkamos adresu http://www.registrucentras.lt/jar/p/ – teismo vietą. Ieškinys, susijęs su įmonės filialo veikla, gali būti pareiškiamas ir pagal filialo buveinės vietą. Tam vėlgi puikiai pasitarnauja http://www.registrucentras.lt/jar/p/. Tad jei Jums skolingas juridinis asmuo, kuris registruotas Žirmūnų g. adresu, kreipsitės į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto teismų veiklos teritorijas lengva rasti interneto puslapyje http://www.teismai.lt/lt/teismai/teismai-teismu-veiklos-teritorijos/. Kituose Lietuvos miestuose esant po vieną miesto ir vieną rajono apylinkės teismą kreiptis pagal Atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą dar paprasčiau.

Dėl visa ko vertėtų paminėti, jog kalbant apie pinigų priteisimą teismas, į kurį bus kreipiamasi, bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti atitinkamo miesto Apygardos teismas, tad minėtaisiais atvejais – Vilniaus miesto apygardos teismas.

Tačiau jei bent vienas Ieškovo reiškiamų reikalavimų skirtinas Apygardos teismui, tuomet Apygardos teismas turi gauti nagrinėti ir visą ieškinį.

Kada verta kreiptis į Apygardos teismą, kitus konkrečius teismus išsamiau rasite pateikta straipsnelyje „Kodėl Lietuvoje tiek teismų ir už ką kiekvienas jų atsako?“, tad ši tema toliau čia nebus plėtojama.

Civilinio proceso kodekso normos, nurodančios, kad ieškinys paduodamas pagal Atsakovo gyvenamąją vietą arba jo buveinę taip sukonstruotos todėl, kad jei, nagrinėjant bylą, ilgainiui paaiškėtų, jog ieškinys ar kitas procesinis dokumentas paduotas nepagrįstai, Atsakovas bent jau nebūtų patyręs papildomos gaišaties laiko atžvilgiu, kuri jam tektų važinėjant į visiškai kitą vietą dėl nepagrįstų Ieškovo veiksmų. Tačiau vėliau matysime, kad specifiniais atvejais yra taisyklių, nurodančių, kada Ieškovas gali kreiptis į teismą būtent pagal savo gyvenamąją vietą.

Jeigu Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys jam pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą, o jei  Atsakovas tiesiog neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje – ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Ieškovas gali kreiptis į teismą pagal savo gyvenamąją vietą dėl tokių opių klausimų kaip bylose dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo, dėl atlyginimo žalos, patirtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimų, taip pat gyvybės atėmimo, dėl žalos, padarytos asmenų turtui, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų turtui, taip pat dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat padarytos atimant gyvybę ieškinys gali būti pareiškiamas ir pagal žalos padarymo vietą.

Ieškovo teisė pasirinkti teismą taip pat galioja ir tuo atveju, kai yra keletas Atsakovų. Tuomet, be jokios abejonės, Ieškinyje privalo būti nurodytos visų Atsakovų buveinės ar gyvenamųjų vietų adresai, tačiau Ieškovas turi teisę pasirinkti kurio iš Atsakovų buveinės ar gyvenamosios vietos teritorijos teismą pasirinkti ir į jį Ieškinį nunešti.

Civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje pristatomas išimtinis teismingumas. Jis apima dvi situacijas: 1) reiškia, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, 2) reiškia, kad palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Išimtinis teismingumas išimtiniu vadinamas todėl, kad jis negali būti keičiamas šalių pasirinkimu sutartyse. Taip pat jis ypatingas tuo, kad teikiant teismui ieškinį jei bent vienas iš ieškinyje nurodytų reikalavimų turi būti pareiškiamas teismui pagal išimtinį teismingumą, tai ir visas ieškinys turi būti atiduodamas būtent jam.

Sudarydamos sutartį šalys joje gali numatyti kuriame teisme bylinėsis kilus derybomis nebeišsprendžiamam ginčui. Tačiau sutartyje jos gali sutarti tik dėl teritorinio teismingumo, t.y. kurios iš sutarties šalių gyvenamosios ar buveinės registracijos vietą teismą rinksis – Rangovo ar Užsakovo, Nuomotojo ar Nuomininko – o ne dėl išimtinio (paminėta aukščiau) ar rūšinio (negali sutarti, kad pagal Civilinio proceso kodeksą priskirtinas apygardos teismui ginčas bus nagrinėjamas apylinkės teisme ar atvirkščiai) teismingumo pakeitimo.

Pasisakymų: 10 to “Kada į kurį teismą kreiptis?”

  • Gitana:

    Laba diena,
    esame išsideklaravę iš Lietuvos jau pusantrų metų, dabar gavome informacijos iš buto kuriame gyvenome, kad vyro vardu atėjo procesiniai dokumentai. Pasiimti dokumentų negalime, tiesiog dabar neramu kas ir kodėl mums juos siunčia. Turiu klausimą, kaip galima sužinoti kas prieš vyrą padavė ieškinį. O jei nesužinome kokie etapai laukia toliau ar be jo gali būti išnagrinėta byla. Sunku pasakyti apie ką tai, nes patys nenutuokiame.ačiū

    • Aistė Žemaitienė:

      Būtina atsižvelgti į daug aplinkybių – kada deklaruotas išvykimas, kokios tarptautinės sutartys saisto Lietuvą ir valstybę, kurioje dabar turite deklaruotą gyvenamąją vietą (kokie reikalavimai toje sutartyje bylų kėlimui). Pagal Lietuvos civilinio proceso kodeksą ieškinys asmeniui, Lietuvoje nebeturinčiam gyvenamosios vietos, pareiškiamas pagal paskutinę jo žinomą gyvenamąją vietą. Teismas visų pirma patikrina, ar būtent jis gali spręsti bylą, ir faktas, kad procesiniai dokumentai Jums atsiųsti, rodo, kad bylą teismas iškėlė. Jei nieko nedarytumėte, procesiniai dokumentai grįžtų į teismą neįteikti ir tas, kas padavė į teismą, manau, dėtų visas pastangas, kad dokumentai būtų paskelbti viešojo paskelbimo būdu – tokiu atveju, paskelbus specialioje teismų internetinėje svetainėje, laikoma, kad dokumentai įteikti tinkamai. Jei nepareikštumėte savo nuomonės per teismo numatytą laiką, gali būti priimtas teismo sprendimas ir oponento reikalavimas patenkintas. Toliau sektų antstolio vykdomas išieškojimas. Tad patarčiau dokumentus pamatyti ir su jais susipažinti.
      Patiems iš teismo dokumentų pasiimti negalint tai darytina per tinkamai įgaliotą atstovą.

  • Simas:

    Sveiki, Jūsų straipsnyje minimas Vilniaus Miesto 3 apylinkės teismas. Pagal kitą informaciją visi Vilniaus miesto apylinkių teismai 1,2,3,4 sujungti į vieną ir dabar yra vienas Vilniaus miesto apylinkės teismas. (adresas Laisvės pr. 79A, Vilnius). Tai reikia kreiptis į jį, ar taip?

    • Aistė Žemaitienė:

      Tikra tiesa – po teismų reformos tai vienas Vilniaus miesto apylinkės teismas. Straipsnis labai senas, tačiau dėl jūsų pastabos jau atnaujintas.

  • tomas:

    Sveiki,
    jeigu atsakovo (fizinis asmuo) gyvenamoji vieta nezinoma ieskovui (nuomavosi busta ir pabego su skolomis), i kuri teisma kreiptis ir koki atsakovo adresa nurodyti ieskinyje?

    • Aistė Žemaitienė:

      Tokiu atveju reiktų kreiptis į teismą pagal jo turto buvimo vietos vietovę arba į teismą tos vietovės, kurioje buvo paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta, pvz. gal jūsų minimame nuomotame bute buvo ir deklaravęs gyvenamąją vietą.

  • Veronika:

    Laba diena,

    Į kokį teismą kreiptis dėl žalos padarytos klaidinančia reklama atlyginimo? (apylinkės, apygardos ar kt?) Ir pagal ieškovo ar atsakovo gyvenamąją vietą?

  • Tomas:

    Laba diena,
    kreipiames į teismą nurodydami atsakovo vardą, pavardę, darbovietės adresą -kur užsiima individualia veikla,banko sąskaitos numerį. Tačiau teismas atmeta pareiškimą, kadangi nenurodytas tikslus atsakovo gyvenamosios vietos registracijos adresas.Nenurodome, nes tokių duomenų neturime.Kaip elgtis, kad teismas priimtų pareiškimą ?

    • Aistė Žemaitienė:

      Galima kreiptis į Registrų centras Gyventojų registrą ir nurodyti, kad tokius duomenis Jums būtina gauti civilinei bylai.

Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose.

PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi.

Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu. Advokatės el. pašto adresas: aiste.zemaitiene@gmail.com.

Facebook