Kodėl Lietuvoje tiek teismų ir už ką kiekvienas jų atsako ?

Kartais,  ypač gyvenantiems Vilniuje, gali kilti klausimas – kodėl Lietuvoje tiek teismų. Ir Gedimino prospekte, ir Gynėjų, ir Žygimantų gatvėse, o kur dar Laisvės prospektas…

Taigi kas sudaro Lietuvos teismų sistemą ? Pradėsime nuo paties įdomiausio.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Konstitucinis teismas yra teismas ar ne ilgą laiką netilo diskusijos, tačiau pritilo tada, kai pats Konstitucinis teismas priėmė nutarimą ir išaiškino, kad Konstitucinis teismas teismas yra.

Remiantis dabar galiojančia aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi: „Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka“, teigtina, kad Konstitucinis teismas teismas yra.  Nors kaip tik dėl šio straipsnio nuostatos  2006 m. pareiškėjas – Seimo narių grupė – atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kreipėsi nurodydama, jog Konstitucijos 111 straipsnyje Konstitucinis teismas kaip teismas neįvardytas, be to, teismui, vykdančiam valstybės valdžią, skirtas IX Konstitucijos skirsnis, o Konstituciniam Teismui – atskiras VIII skirsnis, tad vargu ar tai reiškia, kad Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad minima Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2006 m. birželio 6 d. nutarime „Dėl Konstitucinio Teismo statuso“ nurodė, kad tai, kad Konstitucijoje yra du atskiri skirsniai – VIII skirsnis „Konstitucinis teismas“ ir IX skirsnis „Teismas“ ne paneigia Konstitucinio teismą buvimą teismine institucija, o kaip tik pabrėžia jo unikalią egzistencija teisminės sistemos atžvilgiu. Dargi tai, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams ir taip panaikinti šių aktų teisinę galią, taip pat tai, kad tik Konstitucinio Teismo pateikiamas Konstitucijos aiškinimas laikytinais oficialiu ir jo pateikimas įtaką daro net ir pagrindiniam įstatymų davėjui – Seimui, rodo, kad Konstitucinis Teismas negali būti ne valstybės valdžią įgyvendinanti institucija.

Taip pat 206 m. birželio 6 d. nutarime „Dėl Konstitucinio Teismo statuso“ pažymėta, kad teismai pagal Konstituciją vykdantys teisingumą Lietuvoje priskirtini ne vienai, bet dviem arba daugiau teismų sistemų. Anot Konstitucinio Teismo, tokių teismo sistemų Lietuvoje šiuo metu trys: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę, 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą, 3) pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu Lietuvoje veikia viena specializuotų teismų – būtent administracinių – sistema, kurią sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai.

Todėl toliau bus remiamasi  šiuo Konstitucinio Teismo pateiktos teismų sistemos išaiškinimu.

Beje, aukščiau paminėjus Konstitucinio Teismo teises ir pareigas, tik pridurtina, kad Konstitucinį Teismą galima rasti Gedimino pr. 36, Vilniuje.

Bendrosios kompetencijos teismai

Bendrosios kompetencijos teismai yra:

  • Apylinkių teismai. Jų Lietuvoje yra 12:
  1.  Vilniaus miesto apylinkės teismas, esantis Laisvės per. 79A, Vilniuje,
  2.  Vilniaus regiono apylinkės teismai su 4-5 padaliniais
  3.  taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, TauragėsTelšių, Utenos apylinkės teismai.

 

  • Apygardų teismai. Jų Lietuvoje yra 5:
  1. Vilniaus apygardos teismas, esantis Gedimino pr. 40/1, Vilniuje,
  2. Kauno apygardos teismas, esantis A. Mickevičiaus g. 18, Kaune,
  3. Klaipėdos apygardos teismas, esantis Herkaus Manto g. 26, Klaipėdoje,
  4. Šiaulių apygardos teismas, esantis Dvaro g. 83, Šiauliuose,
  5. Panevėžio apygardos teismas, esantis Elektros g. 9, Panevėžyje.

 

  • Lietuvos apeliacinis teismas. Toks Lietuvoje vienintelis, esantis Gedimino pr. 40/1, Vilniuje.
  • Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Toks Lietuvoje taip pat tik vienas, esantis Gynėjų g. 6, Vilniuje.

Apylinkės teismai

Apylinkės teismai nagrinėja baudžiamąsias, civilines, įstatymų priskirtas šių teismų kompetencijai administracinių teisės pažeidimų bylas, hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Tai yra taip vadinamoji pirmoji instancija šioms byloms. Šaliai esant nepatenkintai teismo sprendimų šalis gali kreiptis į apeliacinės instancijos teismą.

Bendru atveju galima remtis tokia prezumpcija: Lietuvos Respublikos apylinkių teismams teismingos visos civilinės bylos, kurios neteismingos apygardos teismams, taip pat visos baudžiamosios bylos, kurios neteismingos apygardos teismams. Tiesa, dar egzistuoja toks dalykas kaip arbitražas, ateityje numatoma publikuoti supažindinantį straipsnelį ir su juo.

Apygardos teismai

Apygardos teismai nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, įstatymo priskirtas jo kompetencijai.

Civilinės bylos, priskirtos apygardos teismų kompetencijai, yra įvardintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnyje. Tai bylos:

1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;

2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;

3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;

4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo;

5) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;

6) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;

7) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;

8 ) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;

9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

Vilniaus apygardos teismas

Išskirtinumą civilinių bylų kontekste turi Vilniaus apygardos teismas. Jam, kaip pirmosios instancijos teismui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą priskiriamos bylos:

1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;

3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;

4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnį Apygardos teismams teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikal­timus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

1)       Sunkų sveikatos sutrikdymą reglamentuojančio 135 straipsnio 1 dalyje („Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas,,),

2)        Išžaginimą reglamentuojančio 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse („Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle“, „Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų“, „Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį“),

3)        Seksualinio prievartavimo 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse („Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle“, „Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus“, „Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui“),

4)        Vagystę reglamentuojančio 178 straipsnio 3 dalyje („Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje“),

5)        Plėšimą reglamentuojančio 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse („Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą“, „Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje“),

6)         Sukčiavimą reglamentuojančio182 straipsnio 2 dalyje („Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“),

7)        neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu reglamentuojantį 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse („Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas“, „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“),

8 )        taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konsti­tucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.

Ir tai dar ne viskas. Pastebėtina, kad apygardos teismai taip pat yra apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams ir nutartims, t.y. į juos kreipiamasi tada, kai apylinkės teismų sprendimai netenkina.

Lietuvos apeliacinis teismas

Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija toms byloms, kurias kaip pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo apygardų teismai, tačiau tuo jų veikla neapsiriboja. Jie taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, atlieka kitas šių teismų kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Tačiau įsidėmėtina, kad norint pasinaudoti kasacine instancija, būtina, kad priimtas įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, dėl kurio duodamas kasacinis skundas, arba savyje talpintų materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimą, ir dar tokį, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui, arba jei teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, arba jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Lietuvos Aukščiausiajam teismui kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Tačiau kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, t.y. kai apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųsta jam teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Tiesa, esant rimtam pagrindui galima prašyti terminą atnaujinti.

Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi ir dar vieną labai svarbią funkciją – tai vienodos teismų praktikos formavimas.

Specializuoti teismai

Specializuoti teismai – tai:

  • Apygardų administraciniai teismai:
  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, esantis Žygimantų g. 2, Vilniuje,
  2. Regionų apygardos administracinis teismas, kuriame – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmai.
  • Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Toks Lietuvoje tėra vienas, adresu Žygimantų g. 2, Vilniuje.

Pirmiausia susidūrus su administraciniu ginču patartina pasitikrinti ar įstatymas nenumato išankstinės privalomos ikiteisminės tokio ginčo sprendimo institucijos, kaip, pavyzdžiui, yra mokesčių teisės srityje – prieš kreipiantis į teismą privalu kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją. Tik nustatytos komisijos nesant į administracinį teismą galima kreiptis tiesiogiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nurodo, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2)  savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5)  tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);

6)  Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

8 ) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

9) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;

10) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

12) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.

Apygardos administraciniai teismai

Apygardos administraciniai teismai yra pirmoji instancija aukščiau išvardytoms administracinėms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas:

1) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo,
2) dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo,
3) dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus,
4) dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo.

Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;

4) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

5) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;

6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;

7) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

8 ) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą;

9) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo.

Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas

Išskirtinumą šiame kontekste turi Vilniaus apygardos administracinis teismas. Be apygardos administraciniams teismams priskirtos kompetencijos Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinių bylų kompetencijai priskirtoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo.

Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;

3) dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

4) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;

5) pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo, o pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga ar tarnyba;

7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso;

8 ) pagal prašymus užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymą.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat byloms dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

 

Belieka tikėtis, kad ši apžvalga padės nepasiklysti iš pirmo žvilgsnio klaidžioje Lietuvos teismų sistemoje.

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook