Teisininkų Žemaičių blogas

Apskaičiuojant Lietuvos įmonės apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Beviltiškos skolos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Iš to plaukia, kad skolų pripažinimas beviltiškomis leidžia susimažinti mokėtiną pelno mokestį, todėl toliau ir pakalbėsime kaip tam tikras skolas, atitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų kriterijus, galima beviltiškomis skolomis pripažinti.

Mokesčių  mokėtojas turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu:

1)      Mokesčių mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įsigaliojimo į realizavimo pajamas, o jeigu mokesčio  mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą arba iki Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įsigaliojimo bendrąsias įplaukas pripažino faktišku įplaukų gavimo momentu – praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose; arba

2)      skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu; arba

3)      skolininkas yra likviduotas; arba

4)      skolininkas yra bankrutavęs.

Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas privalo įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, tačiau ir savo pastangas jas susigrąžinti.

Išieškotojo pastangas liudijantys dokumentai

Įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo ar kitos ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nuosprendis arba nutartis, kuriais patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas.
Jei sprendimas vykdomas arba vykdytinas Lietuvos Respublikoje – antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys tai, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.
Tais atvejais, kai skolininkas miręs ar paskelbtas mirusiu, skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo dokumentai, kurie patvirtina skolininko mirties faktą (skolininko mirties liudijimas, o jei mirtis registruota užsienio valstybėje – užsienio valstybės institucijos dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą, o nesant galimybės gauti nei vieno šių dokumentų – koks nors kitas dokumentas, kuriame oficialiai, t.y. teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios ar kitos valstybinės institucijos pripažintas skolininko mirties ar pripažinimo mirusiu faktas), taip pat faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka šioms skoloms padengti, o tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu – dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms grąžinti (tai įrodo civilinės metrikacijos dokumentas, nurodantis, kas yra palikimo priėmėjai, įsiteisėjęs teismo ar kitos jam prilyginamos institucijos sprendimas, kuriuo patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas, bei antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį nepavyko išieškoti).

4.1.Norint skolas pripažinti beviltiškomis tuo pagrindu, kad skolininkas likviduotas, tai padaryti galima tik tuo atveju, kai skolininkas yra likviduotas ir nėra visiškai atsiskaitęs su mokesčio mokėtoju. Jei skolininkas likviduotas, tačiau yra paskirtas jo teisių perėmėjas, skolos negali būti laikomos beviltiškomis šiuo pagrindu.

4.2.Pripažinimui reikalingi tokie dokumentai:

4.2.1.      Registrų centro išduotas ar iš jo duomenų bazės elektroniniu būdu gautas dokumentas, kuris įrodo juridinio asmens likviduoto asmens išregistravimą iš juridinių asmenų registro, o jei ūkio subjektas iš užsienio valstybės – išregistravimo faktą patvirtinantį oficialiai išduotą dokumentą.

4.2.2.      Dokumentus, patvirtinančius faktus, jog likviduotas skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms grąžinti (įsiteisėjęs teismo ar kitos jam prilyginamos institucijos sprendimas, kuriuo patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas, bei antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį nepavyko išieškoti).

4.2.3.      Atskirais atvejais galima turėti kitokius dokumentus, kuriuose oficialiai – teismo, notaro, kitos valstybės institucijos – patvirtinami faktai, leidžiantys taikyti skolų pripažinimo beviltiškomis faktą.

5.1. Siekiant skolas pripažinti beviltiškomis tuo pagrindu, kad skolininkas bankrutavęs, reikia vadovautis bankroto sąvoka, nurodyta Įmonių bankroto įstatyme, kuriame Bankrotas apibrėžiamas kaip nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka, ir dėl šios priežasties mokesčio mokėtojas negali atgauti skolų. Skolos gali būti laikomos beviltiškomis ir tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio valstybės asmuo ir yra bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus – šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose užsienio valstybėse bankrutuoti ir anksčiau galėjo ir fiziniai asmenys, tuo tarpu Lietuvoje fizinio asmens bankroto įstatymas įsigalioja tik 2013 m. kovo 1 d.

5.2. Norint skolas pripažinti beviltiškomis šiuo pagrindu, t.y. kad skolininkas bankrutavęs, reikia turėti įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto, arba dokumentą, įrodantį likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.

6. Akcentuotina, kad jei vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose per vieną mokestinį laikotarpį, suma neviršija 10 000 Lt, tai norint skolas laikyti beviltiškomis yra netaikomi privalomai turėti tokius dokumentus kaip įsiteisėjęs teismo ar kitos jam prilyginamos institucijos sprendimas skolą išieškoti bei vykdomasis raštas bei antstolio surašytas aktas, kad pagal vykdomąjį raštą neįmanoma skolos išieškoti. Šiuo atveju pakanka turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą bei mokesčio mokėtojo pastangas jas atgauti. Dokumentai privalo sukurti įspūdį, jog atgauti skolų įmanoma nėra ir kad mokesčio mokėtojas stengėsi skolas susigrąžinti – tai ir skolų suderinimo aktai, ir susitikimų su skolininku protokolai, ir informaciniai pranešimai, fiksuojantys tokį faktą, ir susirašinėjimą su skolininku liudijantys registruoti laiškai, telegramos, fakso pranešimai, ir bankų, audito įmonių rašytinė informacija, ir skolų išieškojimo paslaugas vykdančių įmonių dokumentai, leidžiantys teigti, kad bandyta skolas atgauti.