Teismas – ne vien posėdžiai

Su teise mažiau susiję žmonės dažnai teismą įsivaizduoja kaip reguliarius posėdžius, kuriuose prieš teisėją sėdi ieškovai ir atsakovai (arba prokurorai ir kaltinamieji), o iš salės – jeigu įdomi byla – stebi žiniasklaida. Bet Lietuvoje didelė civilinio teismo proceso dalis – tai įvairių dokumentų rašymas net nematant nei kitos šalies, nei teisėjo.

Kai kurias nutartis ir sprendimus teismas net priima vadinamąja rašytinio proceso tvarka: t.y. jokie posėdžiai tais klausimais nevyksta, tiesiog teisėjas, gavęs šalių rašytinius paaiškinimus (procesinius dokumentus), savo kabinete nusprendžia ir surašo sprendimą, kuris išsiunčiamas šalims.

Civilinio proceso pradžia

Kai viena šalis parašo ieškinį, kita turi į jį parašyti atsiliepimą (kuriame arba pripažįsta ieškinį, arba argumentuoja, kodėl ne). Tada teismas nusprendžia, ar tęsti tokį “susirašymą dokumentais”, ar skirti parengiamąjį posėdį.

Jei apsikeitimas dokumentais tęsiamas, ieškovas atsako į atsiliepimą į ieškinį ir šis ieškovo dokumentas vadinasi dublikas. Tada atsakovas atrašo į dubliką (dokumentas vadinasi triplikas) [CPK 277]. Terminus, per kuriuos turi būti parašyti dokumentai, nustato teismas (ne ilgiau nei 14 dienų).

Parengiamasis posėdis skiraiamas jei teismas mano, kad šalis galima sutaikyti, jei taip geriau pasirengti [CPK 228.1] ar šalims atstovauja ne advokatai dėl ko gali būti sunkiau surašyti dokumentus [CPK 227.1]. Jei parengiamasis posėdis neskiriamas, byla iškart pereina prie įprastinio nagrinėjimo teismo posėdyje.

Tiesa, faktiškai dažnai būna, kad teisėjas nebūna gerai susipažinęs su pateiktais rašytiniais dokumentais, todėl posėdžio metu vis tiek juos reikia išaiškinti. Nepaisant to, toks išankstinis “susirašymas” su oponentu padeda geriau suprasti jo pozicija, pasirengti ją atremti.

Vien rašytine tvarka nagrinėjami klausimai

Kai kuriuos “šalutinius” su byla susijusius dalykus teismas sprendžia vien rašytiniu procesu. Tai teismingumo, ieškinio grąžinimo trūkumams šalinti, teisėjo nušalinimo, šalies pakeitimo, procesinių terminų pratęsimo/atnaujinimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, baudos sumažinimo, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo priėmimo ir kiti klausimai.

Visgi jei būtina teismas gali ir šiuos klausimus nagrinėti žodinio proceso būdu, bet tai – reta.

Lygiai taip šalys gali sutarti, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka net kai šiaip ji turėtų būti nagrinėjama posėdyje.

Civilinio sprendimo apskundimas (apeliacija, kasacija)

Jei pirmos instancijos teisme posėdžiai dar vyksta dažnai, tai kai sprendimas apskundžiamas aukštesnės instancijos teismams ten jau įprastas vien rašytinis procesas. Apeliacinėje instancijoje posėdis skiriamas tik ypatingais atvejais [CPK 321, 322]. Taip pat yra ir kasacinėje instancijoje (Aukščiausiajame teisme) [CPK 356].

Taigi, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose, šalys siunčia teismui tarsi “laiškus” kuriuose grindžia savo požiūrį ir aiškina, kodėl oponentų požiūris neteisingas. Pirmasis “laiškas” (procesinis dokumentas) vadinamas “skundu”, atsakymas į jį – “atsiliepimas į skundą”.

Baudžiamosios bylos

Visa, kas parašyta aukščiau, yra apie civilines bylas. Baudžiamosiose bylose teismo posėdžiai vyksta kone visuomet. Pirmojoje instancijoje kaltinamojo dalyvavimas būtinas, apeliacinėje – nebūtinas, bet galimas; visose instancijos edalyvauja prokurorai, gynėjai. Tik Aukščiausiajame teisme ir baudžiamosios bylos dažniau nagrinėjamos rašytine tvarka (BPK 372.8), taip pat rašytine tvarka sprendžiami kai kurie atskiri klausimai (bet šių klausimų mažiau nei civilinėse bylose) – pvz. dėl lygtinio paleidimo.

Augustinas Žemaitis

Rengiame ieškinius, atsiliepimus į juos. Kaina: nuo 400€.
Atstovaujame teismuose.

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com

Pasisakymų: 2 to “Teismas – ne vien posėdžiai”

  • Monika:

    Laba diena, pagal CPK nuostatas (73 str.) procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais, o jei tokie terminai nenustatyti, tada konkretų terminą procesiniam veiksmui atlikti nustato teismas. Civ.byloje paskirta papildoma ekspertizė, posėdžio metu teisėjas nustatė terminą – 130 dienų (yra posėdžio protokole, ir garsiniame įraše). Tam laikotarpiui sustabdyta byla. Tačiau praėjus net 190 dienų ekspertizė neatlikta, ir kaip paaiškėjo, net nepradėta, nepaskirti ekspertai. Pasirodo teisėjas kažkodėl (?) nutartyje neįrašė termino. Kai buvo teiraujamasi advokato, kodėl neskundžiamas pažeidimas, buvo atsakyta, kad NIEKADA nėra nustatomi terminai ekspertizei atlikti, ir tai joks pažeidimas. Klausimai: 1) ar ekspertizės paskyrimas yra procesinis veiksmas? Jei taip, tai kodėl jam negalioja CPK 73 str.? 2) Jei terminai neprivalomi, nenustatomi, tai kaip išvengti bylos vilkinimo? Išeitų, kad byla gali būti sustabdyta ir keliems metams? Dėkojame

    • Aistė Žemaitienė:

      Skirdamas ekspertizę teismas gali, tačiau neprivalo sustabdyti civilinės bylos. Pagal civilinio proceso kodeksą, galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, jei ja užkertama galimybė tolimesnei bylos eigai. Kadangi tokiu atveju kaip Jūsų nutartimi ir sustabdyta byla, ir ekspertizei nepaskirtas terminas, ji tikrai skųsti. Nes antraip susiduriame su situacija, kaip kad ir minite – kad atsiranda didelė tikimybė vilkinti bylą.

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook