Laidavimas: teisinė pusė

Laidavimas – tai atsakomybės prisiėmimas už kito prievoles (dažniausiai – skolas). Jeigu už ką nors laiduojate, o tas žmogus negrąžins skolos, ją privalėsite grąžinti jūs.

Jei jau laidavote, svarbu nesuklysti – taip padidės tikimybė išsaugoti pinigus.

Už kokias skolas atsako laiduotojas

Jei laiduojate už kitą, tai atsakote ne už visas jo skolas, o tik už tas, dėl kurių laidavote.

Jeigu skolą laiku grąžins pats skolininkas – jums nieko nereiks daryti. Laidavimas tiesiog pasibaigs.

Tačiau jei skola, dėl kurios laidavote, nebus grąžinta – tai skolintojas galės jos pareikalauti iš jūsų. Jus turės teisę net paduoti į teismą, kad grąžintumėte svetimą skolą. Jeigu taip atsitiks, į teismą būtinai patraukite ir skolininką.

Kai grąžinsite skolą už skolininką, būtinai jam apie tai praneškite, o iš skolintojo pareikalaukite, kad atiduotų jums sutartis ir kitus dokumentus, kurie liudija apie skolą. Tokiu atveju galėsite iš skolininko reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos sumokėjote dengdamas jo skolą. Jei laidavote skolininko prašymu ar sutikimu, tai skolininkas dar papildomai turės atlyginti jums ir kitą žalą, sumokėti palūkanas.

Pavyzdžiui, jūsų brolis perka iš pardavėjo automobilį ir dalį sumos sutaria sumokėti vėliau. Jūs laiduojate, kad brolis šią sumą sumokės. Jeigu brolis ją išties sumokės – jums nieko nei daryti, nei mokėti nebereikės. Bet jei brolis nesumokės sumos, už kurią jūs laidavote ir skolintojas jos pareikalaus iš jūsų – ją sumokėti teks jums. Vėliau turėsite teisę reikalauti iš brolio, kad atlygintų jums ką sumokėjote, taip pat kitus nuostolius ir palūkanas.

Laiduoti galima tik pasirašius sutartį (jei susitarėte tik žodžiu – laidavimas negalioja).

Laiduoti galima ir tik už dalį skolos.

Galima laiduoti laikinai – iki tam tikros datos. Tokiu atveju skolos iš laiduotojo skolintojas galės pareikalauti teisme tik iki tos datos. Jei terminas bus nenurodytas, tai bus laikoma, kad jis yra 2 metai.

Dėl tos pačios skolos gali laiduoti keli laiduotojai. Tokiu atveju skolintojas galės pinigų reikalauti iš bet kurio.

Laidavimo nauda ir žala

Laidavimas yra naudingiausias skolintojui, nes vietoje vieno asmens, iš kurio galės reikalauti grąžinti skolą, jis turės du (skolininką ir laiduotoją). Tikimybė, kad skolos negrąžins abudu, daug mažesnė.

Dėl šios priežasties laidavimas naudingas ir skolininkui: jei už jį kas nors laiduos, tikėtina, jam lengviau ir su mažesnėm palūkanom duos paskolą.

Tačiau būti laiduotoju yra žalinga. Laiduodamas už ką nors tiesiog imate rizikuoti tam tikra pinigų suma, kuria antraip nerizikuotumėte. Todėl paprastai laiduojama tik šiais atvejais:

1.Kai laiduoja giminaičiai, draugai ar šeimos nariai – iš meilės, draugiškumo ir pan., pasitikint, kad “jis geras žmogus, skolą jis vis tiek grąžins”. Deja, metai bėga, žmonės keičiasi ir dažnai būna, kad ta meilė ar draugystė baigiasi, pasitikėjimas išnyksta, skola negrąžinama ir ją turi mokėti laiduotojas.

2.Kai laiduoja akcininkas už savo įmonę. Kadangi įmonės gali gana nesunkiai bankrutuoti (ir teisėtai negrąžinti skolų), kartais bankai yra nelinkę skolinti įmonėms (ypač mažoms), jei už jas nelaiduoja akcininkai (tokiu būdu įmonei bankrutavus skolas turėtų grąžinti jie). Verta laiduoti už įmonę, kurioje turite daugumą akcijų ir kurios verslu tikite – bet kitu atveju rizika labai didelė.

3.Kai laiduojama mokamai. Tai yra, skolininkas sumoka laiduotojui už laidavimo paslaugą pinigus. Jeigu skolininkas grąžins skolą – laiduotojas uždirbs pelno, jei negrąžins – patirs nuostolį; tai primena bankų ar panašų verslą.

Kaip pabaigti laidavimą

Nustoti būti laiduotoju yra labai sunku. Tai logiška: juk jei laidavimo galėtum laisvai atsisakyti, tai visi taip ir padarytų. Todėl geriausia yra tiesiog nelaiduoti visko labai gerai neapmąsčius. Priversti laiduoti dažniausiai niekas negali.

Laidavimas baigiasi dažniausiai šiais atvejais:
*Kai grąžinama skola, dėl kuriuos laiduota.
*Kai skolos nebereikia grąžinti dėl kitų priežasčių.
*Kai skolintojas atsisako paimti atgal jam siūlomą grąžinti skolą
*Kai skola pereina trečiam asmeniui (o laiduotojas už jį nelaiduoja)
*Kai padidėja atsakomybė už skolą (be laiduotojo sutikimo) – nebent būtų sutarta kitaip
*Kai baigiasi laidavimo terminas.
*Kai laiduotojas miršta.

Taip pat galite atsisakyti mokėti už skolininką skolą, jeigu ir skolintojas skolininkui skolingas tokią ar didesnę sumą.

Pasisakymų: 4 to “Laidavimas: teisinė pusė”

  • Nijolė:

    Laba diena, ar gali kredito unija suteikti vartojimo kreditą 15 000 eur asmeniui, kuris turi pakankamai pajamų, bet neturi turto? Ar pakanka, kad turto turi laiduotojas? Laiduotojo turtas neįkeičiamas. Vartojimo kredito įstatymas ir Finansinių įst. įstatymas laiduotojo visai nemini.Ačiū

    • Tai nėra vien teisinis klausimas. Kredito unija pati suinteresuota, kad kreditai būtų grąžinti, todėl skirtingos unijos (ir bankai) taiko skirtingą tvarką, kada suteikia kreditą (kada atrodo pakankamai didelė tikimybė, kad kreditas bus grąžintas). Be to, rizikingesniems skolininkams (pvz. paėmusiems kreditą be įkeitimo) gali būti taikomos didesnės palūkanos.

  • jolita:

    Sveiki,
    priteistas išlaikymas vaikams. Tėvelis-skolininkas nemoka, susidariusi nemenka skola. Siūlo sudaryti sutartį, kad sumoka dalį įsiskolinimo, o kitą dalį kai beviltišką nurašyčiau. Ateičiai, kad būčiau tikra, jog mokės išlaikymą siūlo į sutartį įrašyti laiduotoją.
    Klausimai:
    Vaikų išlaikymas yra asmeninė tėvelio prievolė, ar toks laidavimas išvis teisiškai galimas?
    Nemokant skolininkui, turėtų mokėti laiduotojas. Tačiau vykdomajį raštą iš laiduotojo išieškojimo turėtų išduoti teismas. Tai ar nebūtų pažeidžiamas eiliškumas? Kad išieškoma iš skolininko pajamų, tada iš turimo turto, o paskui laiduotojo pajamų, laidotojo turto? Nesikabintų teismas prie šito, kad geranoriškai nemokant skolininkui savo vaikams išlaikymo, tokia našta perkeliama laiduotojui?

    • Aistė Žemaitienė:

      Vaikų išlaikymas yra turtinė prievolė, o už turtines prievoles laidavimas galimas (svarbu, kad prievolė būtų pakakamai apibūdinta).
      Laidavimą laidavimo sutartyje galima numatyti ir kaip tokį, kad visų pirma kreipiamasi į skolininką, tik paskui į laiduotoją, arba kaip tokį, kad iškart kreipiamasi į abu, o jau paskui laiduotojas su skolininku tarpusavy atsiskaito. Teismas dėl to neturėtų kabintis, nes tokį laidavimą leidžia Civilinis kodeksas.

Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose.

PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi.

Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu. Advokatės el. pašto adresas: aiste.zemaitiene@gmail.com.

Facebook