Teismo posėdžio eiga civilinėse bylose

Civilinėse bylose teismo posėdžiai Lietuvoje vyksta tokia tvarka:

1.Į salę sueina bylos šalys (ieškovas, atsakovas) ir/arba jų atstovai bei kiti dalyviai (tretieji asmenys, liudytojai, vertėjai, ekspertai), žiūrovai (žiūrėti daugumą posėdžių gali bet kas nuo 16 m.). Teisėjų dar nėra.
2.Įeina teisėjas (arba teisėjų kolegija), visi žmonės pagerbdami atsistoja. Jei yra teisėjų kolegija (paprastai trys teisėjai) tai vienas jų yra posėdžio pirmininkas; jei teisėjas vienas, tai jis ir yra posėdžio pirmininkas. Pirmininkas paskelbia, kuri byla nagrinėjama. Posėdžio sekretorius praneša posėdžio pirmininkui kam įteikti šaukimai, kas atvyko, jei atvyko ne visi – kodėl kas nors neatvyko. Jei kas nors neatvyko, spendžiama priklausomai nuo to kas ir kodėl: gali būti ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtas sprendimas už akių ar nagrinėjimas atidėtas; gali būti skiriamos baudos neatvykusiems.
3.Posėdžio pirmininkas išprašo liudytojus. Kiekvienas liudytojas turi laukti už durų iki ateis jo laikas liudyti. Taip daroma, kad dar neliudiję liudininkai neišgirstų, ką tiksliai liudijo prieš juos apklausiami liudytojai, ir negalėtų pagal tai “priderinti” savo liudijimo.
4.Posėdžio pirmininkas išaiškina visiems jų teises ir pareigas (šalims ir tretiesiems asmenims aiškina pareigas tik tada, jei tie žmonės nėra baigę universitete teisės).
5.Posėdžio pirminkas klausia, ar dalyvaujantys byloje turi prašymų. Jei yra prašymų, kiti irgi pareiškia savo nuomonę ir teismas, visų išklausęs, nutartimi priima ar atmeta prašymus.
6.Prasideda bylos nagrinėjimas iš esmės.Posėdžio pirmininkas perklausia, ar šalys toliau laikosi savo pozicijų (jei ieškovas ar atsakovas jų atsisakys, teismas nevyks, o ta pusė pralaimės).
7.Šalys sako savo paaiškinimus. Pirmasis kalba ieškovas ir jį palaikantys tretieji asmenys. Paskui – atsakovas ir jį palaikantys tretieji asmenys. Šalys gali vieni kitiems užduoti klausimus. Čia ir kitur už šalis dažniausiai gali kalbėti ir jų atstovai (dažniausiai advokatai). Čia ir kitur kalbų trukmė neribojama, bet jos privalo būti susijusios su byla.
8.Teismas tiria visus kitus įrodymus. Paeiliui kviečiami ir apklausiami liudytojai (jiems klausimus užduoda ir šalys, ir teisėjas). Apklausti liudytojai lieka salėje (prie žiūrovų).
9.Posėdžio pirminkas klausia, ar dalyvaujantys byloje asmenys nenori papildyti bylos medžiagos; pateikti ar reikalauti papildomų įrodymų. Jeigu nori, teismas gali jų prašymus priimti ar atmesti (teisėjas/ai nusprendžia vietoje).
10.Jeigu tokios išvados reikia ją skelbia valstybės ir savivaldybių institucijos.
11.Posėdžio pirmininkas skelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas. Šalys sako baigiamąsias kalbas: pirma ieškovas, po to atsakovas, paskui, jeigu yra, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalvimų, kalba po šalių, kurias jie palaiko. Baigiamosiose kalbose tik apibendrinama, kas ištirta – negalima jau sakyti naujų dalykų.
12.Replikos – visi dalyvaujantys byloje asmenys gali darsyk pasisakyti replikuodami į oponentų baigiamąsias kalbas.
13.Teisėjas/ai išeina į specialų kambarį priimti sprendimo.
14.Sprendimas viešai paskelbiamas posėdžio salėje. Visgi, tai reta: dažniau posėdžio pirmininkas tiesiog pasako, kada bus paskelbtas sprendimas (per kelias minutes juk jo nesurašysi). Įmanoma, kad net šiam etape teisėjas nuspręs atnaujinti bylos nagrinėjimą ar nutraukti bylą.

Nors teismas turėtų stengtis, kad visas aukščiau įvardytas procesas įvyktų per vieną dieną, dažnai būna ir kitaip – bylos nagrinėjimas atidedamas – paskelbiama, kada vyks kitas posėdis. Šalims sutinkant nagrinėjimas kitame posėdyje prasideda prasideda nuo ten, kur nutrūko praeitame.

Tokiu būdu byla gali užtrukti daug mėnesių, o jei bus skundžiama kitiems teismams – ir ne vienerius metus.

Pasisakymų: 21 to “Teismo posėdžio eiga civilinėse bylose”

  • Kestas:

    Ar butina ir ar yra kokiame istatyme parasyta kad turi saleje atsistoti zmones ateinant teisejams, ar cia tik nusistovejusi teorija

    • Tai yra numatyta Civilinio proceso kodekso 236 str. 1 d.: “Teismui įeinant ir išeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Įėjus teismui į teismo posėdžių salę, visi esantys teismo posėdžio salėje atsistoja ir posėdžio pirmininkui pakvietus sėdasi į savo vietas.”

  • Sali:

    Noriu paklausti dėl posėdžio eigos 7 punkto. Civilinė (šeimos) byla, abu proceso dalyviai be advokatų. Ar galima sakantį kalbą pertraukti ir užduotį jam (kalbančiam) klausimą. Kokiu būdu tai padaryti- pakelti ranką ar kaip? Ar teisėjas duoda kokį ženklą kada galima klausinėti? Ar, jei byloje ginčo dalykai keli, leidžiama neribojant kalbėti ir tik baigus kalbą, uždavinėti visus klausimus? Ar abipusiai klausimai būna, kai abi pusės pakalba?
    Dar toks klausimas. Nesu iškalbinga, ar galiu savo paaiškinimus (7 punktas) ir baigiamąja kalbą (11 punktas) skaityti ką būsiu pasirašiusi iš anksto?

    • Nors kai kurie teisėjai gali atlaidžiau žiūrėti į šalių elgesį, kai jų neatstovauja advokatai, visgi, geriausia yra laikytis įprastinės tvarkos, jei teisėjas nesako daryti kitaip (ir jei dėl to nepasidaro išvis neįmanoma pasakyti kažko svarbaus, tarkime, pamiršus tai pasakyti tinkamu metu).

      Pagal įprastinę tvarką būna taip:

      Kai šneka šalis (ieškovas / atsakovas), jos pertraukti negalima. Tačiau jai baigus šnekėti, iš karto galima uždavinėti klausimus. Tai daro ir kita šalis (pvz. vyras žmonai, žmona vyrui), ir teisėjas.

      Paskui kalba kita šalis ir po to jau jai uždavinėjami klausimai ta pačia tvarka.

      Jei yra keli ginčo dalykai, pasisakoma iš karto apie visus (vienoje “kalboje”).

      Skaityti tekstus galima. Tokiu atveju parašytą tekstą dar (papildomai) galite įteikti teisėjui. Tiesa, gali atsitikti taip, kad posėdžio metu kita šalis pasakys, ko nesitikėjote ir atsakymo į tai neįrašėte į savo tekstus – tokiu atveju gali būti naudinga pasakyti kažką papildomo.

  • Sali:

    O kurioje posėdžio dalyje ieškovė gali pasisakyti apie atsakovo pateiktus dokumentus, įrodymus, parašytą atsiliepimą? Tai pasakyti sakant savo kalbą (7 punktas)- išdėsčius savo paaiškinimus apie savo situaciją, pasakyti ir ir apie atsakovą? ar kai atsakovas pasakys kalbą ir bus jo klausinėjama tada galima pasakyti ir nuomonę apie atsakovo kalbą, pateiktus duomenis. |Ar tai turi būti tik klausimai susiję su tuo ką kalbėjo kalboje atsakovas?

    • Per savo “kalbą” geriausia viską ir pasakyti.

      Klausimų atsakovui metu geriausia užduoti klausimus, o nebeplėsti savo teiginių. Tarkime, gal atsakovas pasisakydamas kažką pameluos. Tada galima jo klausti: “O kokie įrodymai, kad yra taip?”.

      Sakyti atsikirtimus dar bus galima, bet bendras principas yra toks: viską, ką norite pasakyti apie tai, ką jau žinote (pvz. kas yra parašyta oponento atsiliepime), geriausia sakyti kuo anksčiau (kai tik tai sakyti galima). Tik per baigiamąją kalbą reikia dar esmę pakartoti.

  • Almutė:

    Kaip vyksta parengiamasis posėdis, ar privalo dalyvauti ieškovas, ar pakanka advokato atstovavimo ?

  • Silvija:

    Noriu paklausti, ar teisėjas teisme vadovaujasi ne tik įkalčiais, įstatymais, bet ir savo morale? Ta prasme, kad vis tiek sprendimas būna daugiau subjektyvus nei objektyvus?

    • Teismo sprendimai negali prieštarauti įstatymams ir įrodymams. Tačiau yra daug atvejų, kai įstatymai (tiek specialiai, tiek ne) parašyti nekonkrečiai, paliekant vietos teisėjui labiau vadovautis savo asmeniniu įsitikinimu tarp keleto variantų.

      Be to, tam tikrais atvejais gali būti taip, kad, tarkime, įrodymai nėra aiškūs: vienas teisėjas, juos pamatęs, galvotų, kad yra vienaip, kitas – kad yra kitaip (pavyzdžiui, liudytojai liudija skirtingai ir reikia kažkuriais tikėti, kažkuriais netikėti). Taigi, subjektyvumo išvengti nepavyksta – skirtingų instancijų teismų sprendimai toje pat byloje neretai skiriasi.

  • Monika:

    Laba diena, pagal CPK nuostatas (73 str.) procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais, o jei tokie terminai nenustatyti, tada konkretų terminą procesiniam veiksmui atlikti nustato teismas. Civ.byloje paskirta papildoma ekspertizė, posėdžio metu teisėjas nustatė terminą – 130 dienų (yra posėdžio protokole, ir garsiniame įraše). Tam laikotarpiui sustabdyta byla. Tačiau praėjus net 190 dienų ekspertizė neatlikta, ir kaip paaiškėjo, net nepradėta, nepaskirti ekspertai. Pasirodo teisėjas kažkodėl (?) nutartyje neįrašė termino. Kai buvo teiraujamasi advokato, kodėl neskundžiamas pažeidimas, buvo atsakyta, kad NIEKADA nėra nustatomi terminai ekspertizei atlikti, ir tai joks pažeidimas. Klausimai: 1) ar ekspertizės paskyrimas yra procesinis veiksmas? Jei taip, tai kodėl jam negalioja CPK 73 str.? 2) Jei terminai neprivalomi, nenustatomi, tai kaip išvengti bylos vilkinimo? Išeitų, kad byla gali būti sustabdyta ir keliems metams? Dėkojame.

  • violeta:

    ar gali teisėjas leisti įrašinėti telefonu posėdį.

    • Gali leisti. Tačiau šiais laikais tą daryti nėra labai logiška, nes visi teismo posėdžiai yra įrašinėjami ir šiaip, o tą įrašą galima parsisiųsti. Nebent įtariate, kad kažkas specialiai klastos įrašą ar pan., bet čia jau būtų nusikaltimas.

  • Violeta:

    Laba diena,
    Įstaigai vadovavo direktorius, po to savo vadovavimą perleido žmonai, o pas buvo nuteistas. Sugrįžęs nebuvo vadovu bet viskam vadovavo, tokiu būdu matė sutartis,asmens kodus ir t.t. ar galime nubausti buvusi direktorių už dokumentu žiūrėjimą.
    Ačiū
    už atsakymą

  • Indre:

    Sveiki, civilines bylos del santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu teismo posedyje, abiems pusems atstovaujant save (be advokatu), vistiek reikia pasiruosti kalboms (7 ir 11 punktai)?
    Jeigu del visko sutariam ir nera ka pasakyt? Galima siuos punktus “praleisti”?

    • Bendrai paėmus, dėl eigos nėra ko pergyventi, jei ginčo nėra. Nebūna taip, kad teisėjas tikėtųsi, kad neadvokatai žinos teismo posėdžio eigą. Tai yra, teisėjas ne laukia, kol kažkas pradės sakyti kalbą, tačiau “paragina”/”pataria” pvz. “Ar jūs turite ką pasakyti?”, arba užduoda konkrečius klausimus.

      Galite būti pasirašius, ką sakyti, tačiau nebūtina – galima tiesiog tarsi “šnekėtis” su teisėju, reaguoti natūraliai į jo klausimus. Galima į pasiūlymus pašnekėti daugiau atsakyti ir “Aš manau, kad jau viską pasakiau, daugiau ko pridurti nebeturiu” ir pan.

      Aišku, kai byla yra rimtesnė, kai yra ginčas, kai kitą pusę atstovauja advokatas, tuomet jau reikia pasiruošti geriau, o galbūt pačiam (pačiai) pasisamdyti advokatą.

  • Jolanta:

    Laba diena,
    Po atskirojo skundo civ. byla atnaujinta ir paskirta nagrineti is esmės. Taciau palikta ta pati teiseja. Kaip man elgtis teismo posedzio metu?

    • Aistė Žemaitienė:

      Nurodydama šį pagrindą, kitas svarbias aplinkybes, galite prašyti teisėjo nušalinimo.

  • Agne:

    Sveiki.Kai vyksta civiline byla del alimentu priteisimo susirinkus i teisma pirma bus pasiulyta susitart mediaciniu institutu ar sudaryt taikos sutarti.Ar pirma reiks viska sneketi gincytis ir tada bus siuloma susitart?

  • Monika:

    Sveiki. Jeigu buvo teismo posėdis ir jame vyko bylos nagrinėjimas iš esmės. Kai posėdis beigėsi, teisėjas pasakė, kada bus priimtas atsakymas (pvz, 2020 m. kovo 12 d. 16.00 val.). Man tik atvykti sprendimo? Ar dar bus teismo posėdis ta diena? Kokia tolimesnė eiga gali būti? Ar gali dar teisėjas apklausti?
    Byla vedama be advokato. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

  • Saulius:

    Sveiki,apylinkes teismo teiseja man pranese teismo posedzio pradzioje,kad nesupazindins manes su mano teisemis ir pareigomis,nes neva as tai turiu zinoti ! Kartu su manimi teisme dalyvavo mano advokatas. Ar privaloma vistiek mane supazindinti ir nesupazindinus butu pazeistos mano teises?

Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose.

PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi.

Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu. Advokatės el. pašto adresas: aiste.zemaitiene@gmail.com.

Facebook