Kada galima fotografuoti, filmuoti, naudoti nuotraukas

Fotografavimui ir filmavimui Lietuvoje yra ribojimų: vietų, kuriose fotografuoti negalima, taip pat atvejų, kai fotografuoti ar filmuoti galima tik atsiklausus.

Fotografavimas ir filmavimas viešose vietose

Viešose vietose (pvz. gatvėse, autobusų stotyse) fotografuoti ir filmuoti galima laisvai – nesvarbu, kad į objektyvą papuls praeiviai.

Tačiau kai kuriais atvejais fotografuoti galima tik sau (negalima spausdinti tokių nuotraukų laikraščiuose, skelbti internete ir pan.). Pavyzdžiui, negalima skleisti padarytų nuotraukų ir vaizdo įrašų, jeigu nufotografuoti žmonės “neigiamose situacijose” (pvz. smarkiai prisigėrę, sužaloti) – šiuo atveju reikia arba gauti jų sutikimą, arba, prieš platinant, pasirūpinti, kad žmonės nebūtų atpažįstami (pvz. uždengti veidus).

Mažiau turite teisių platinti ką nufotografavote ar nufilmavote ir tuomet, jeigu užfiksavote svetimą kūrinį (pvz. perfotografavote kito fotografo nuotrauką ar nufotografavote tapytojo paveikslą). Yra išimčių, bet paprastai tokiais atvejais prieš platinant reikia atsiklausti tų kūrinių autorių (jei dar galioja autorių turtinės teisės).

Kai kuriose viešose vietose fotografavimas gali būti ir visai draudžiamas dėl saugumo: pavyzdžiui, karinių pratybų.

Fotografavimas ir filmavimas privačiose vietose

Privačiose vietose fotografuoti gali uždrausti tos vietos šeimininkas. Remiantis šituo, fotografuoti draudžia dažna parduotuvė, kazino. Uždrausti galima tiek užklijavus ženklą “nefotografuoti”, tiek pasakius žodžiu.

Kiekvienas žmogus taip pat turi teisę pasirinkti, leisti ar ne kitiems fotografuoti ir filmuoti jo namuose, kieme.

Taip pat žmogus turi teisę ir uždrausti fotografuoti privačioje vietoje jį patį. Atkreiptinas dėmesys, kad “sutikimas fotografuotis” nereiškia kažkokio dokumento su parašu. Jeigu fotografuojami nusišypsosite, pozuosite, tai gali ir būti laikoma, kad fotografuotis sutikote. Todėl jei nesutinkate būti fotografuojami, geriausia iš karto tai sakyti, dengtis veidą ir pan.

Sutikimas fotografuoti dar nereiškia sutikimo, kad nuotrauka bus naudojama “bet kam”. Reikia atskirai sutarti su žmogumi, kad jo nuotrauka bus naudojama reklamoje (už tokius ypatingus komercinius žmogaus veido panaudojimus paprastai dar ir sumokama).

Kas gresia pažeidusiems įstatymus?

Žmogus, kuris buvo nufotografuotas ar jo nuotrauka išplatinta neteisėtai, gali įpareigoti nutraukti nuotraukos viešinimą, tam tikrais atvejais prisiteisti kompensaciją (neturtinę žalą). Dėl šito teks kreiptis į teismą (gali tekti samdytis advokatą), nebent pavyktų sutarti gražiuoju.

Išskirtiniais atvejais neteisėtas fotografavimas ir filmavimas gali būti net nusikaltimas. Taip yra, jei fotografuojama ir filmuojama nuolat, taip faktiškai sekant žmogų, renkant, o galbūt skleidžiant informaciją apie jo privatų gyvenimą. Tokiu atveju galima skųstis policijai ir atitinkamoms institucijoms. Tokį nusikaltimą padaręs žmogus gali būti net sodinamas į kalėjimą.

Augustinas Žemaitis

Rašome pretenzijas dėl neteisėtų nuotraukų ir videomedžiagos
Atstovaujame teismuose

El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com

Pasisakymų: 26 to “Kada galima fotografuoti, filmuoti, naudoti nuotraukas”

  • Deividas:

    Manau, būtų buvę tikslinga šiame straipsnyje aptarti dabar labai populiarias laidas, tokias kaip “Farai”, kur asmuo yra filmuojamas ir viešinamas “neigiamose situacijose”, kas minima pirmoje straipsnio dalyje.

    • Kiek esu žiūrėjęs, pastebėjau, kad “Farų” dalyviai yra neretai “užtušuojami” – tai yra, jų veidas paslepiamas. Taigi, kaip suprantu, laidos kūrėjai nesutinkančių būti rodomais asmenų veidus paslepia.

      Tiesa, kartais “Faruose” rodomi žmonės dengiasi veidą, tačiau nėra užtušuojami – tačiau gali būti ir taip, kad toks žmogus, nors ir dengėsi veidą, paskui galiausiai sutiko būti rodomas. Kiek žinau, toks atvejis ne toks ir retas Amerikoje, kur panašios laidos ir gimė: nors pradžioje nenori būti filmuojamas, žmogus paskui pagalvoja, kad į eterį papulti visai įdomu, ir duoda sutikimą rodyti nedengiant jo veido.

      Aišku, tam, kad tiksliai pakomentuočiau, ar viską būtent laida “Farai” daro teisingai, reikėtų pačiam gerai žinoti būtent tos laidos “virtuvę”.

      • Deividas:

        Na, kiek pačiam man yra tekę domėtis, tokiose laidose niekas neklausia, ar žmogus sutinka būti filmuojamas ir rodomas viešai per televiziją, niekas neklausia jo nuomonės, nes daugeliu atvejų laidos kūrėjas išgirstų griežtą “NE” ir visi laidoje rodomi veidai slėptųsi po “blur’u”, kas praktiškai yra taikoma tik “nukentėjusiajam ar nukentėjusiajai” arba, kai į kadrą patenka nepilnametis asmuo. Joks protingas žmogus savo noru nesutiks būti rodomas, dažnu atveju, neblaivus, ne pačiame gražiausiam stovyje.
        Kas liečia pačia laidą ir jos formatą bei tikslus, visi tie veidai yra rodomi, neva siekiant “apšviesti” visuomenę ir visuomeniniam interesui patenkinti, jeigu taip galima išsireikšti. Nepamenu, kur tai girdėjau, berods universitete ar tai straipsnis kažkoks buvo šia tema, bet būtent tokiu argumentu laidos kūrėjas turi teisę (?) transliuoti tokių žmonių veidus. Labai įdomi iš tikrųjų tema, verta atskiro ir platesnio jos panagrinėjimo. 🙂

        • Na, gal parašys koks buvęs “Farų” herojus platesnį komentarą apie tai, kaip buvo jo situacijoje – visgi tų herojų jau daug. Ar pats esi girdėjęs šią informaciją “iš pirmų lūpų” (pvz. laidos organizatorių, herojų)?

          Bendrai paėmus, kiek mačiau “Farai” laidų, pastebėjau tokius dalykus:
          1.Pilnamečių “neigiamai” pasirodžiusių asmenų veidai irgi kartais slepiami, bet tik nedidelė mažuma.
          2.Ypač dažnai slepiami moterų veidai (įskaitant “neigiamai” pasirodžiusių).
          3.Kai kurie rodomi asmenys tuo netgi džiaugiasi – perdavinėja linkėjimus kalintiems draugams, sako “O, pagaliau ir mane Farai parodys”. Kai kurie rodomi asmenys tam prieštarauja (mėgina dengtis veidą ir pan.). Tačiau dauguma, atrodo, elgiasi neutraliai filmavimo atžvilgiu.
          4.Absoliuti dauguma apskritai rodomų asmenų yra iš “žemesnių visuomenės sluoksnių” ar nusikalstamo pasaulio – iš esmės nepasitaiko jokių aukštesnę padėtį užimančių žmonių, pvz., važiuojančių brangiais automobiliais (išskyrus kelias išimtis), arba šių veidai dengiami.

          Iš to susidarė įspūdis, kad, galbūt, dažnam “Farų” herojui pasirodymas šioje laidoje yra savaip žavus, galbūt vienintelis būdas pasirodyti per televiziją, o didelis girtumas, pasipriešinimas pareigūnams ar pan. jų draugų aplinkoje galbūt suvokiamas teigiamai. Tuo tarpu tie, kam tokia “reklama” nepatiktų, arba kas labiau rūpinasi savo įvaizdžiu / pritapimu prie visuomenės masės (moterys, turtingesnieji), dažniausiai ir yra nerodomi.

          Tačiau, aišku, čia tik vienas situacijos aspektas. Yra ir kitas, kurį paminėjai – visuomenė turi teisę žinoti. Tiesiog ši teisė visada konkuruoja su privatumu. Vienais atvejais labiau nusveria ji (tarkime, į “viešųjų asmenų”, pvz. parlamentarų, gyvenimą žiniasklaidai galima “lįsti” daug labiau nei eilinio žmogaus), kitais atvejais privatumas. Kiekvieną situaciją reikia vertinti atskirai.

          • Deividas:

            Na, taip visiškai sutinku, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir juos reikėtų vertinti atskirai, tik šioje vietoje netikslinga, manau, kalbėti apie viešus asmenis, t.y. Jūsų paminėtus parlamentarus ar tai šou biznio ryklius, ar dar kažką, nes čia jau atskira istorija. Dėl poros aspektų nesutikčiau vis tiek, t.y. dėl pačio subjekto kaip tipažo ir jo rodymo televizijoje – čia diskusija, verta puodelio arbatos.

  • alge:

    Ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras šį nutarimą panaikina. Kas turėtų būti toliau? Realiai yra atliekami keletas apklausų ir vėl priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ar tai teisėta?

    • Aistė Žemaitienė:

      Toks sprendimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno dispozicijoje (jis laikomas atliekančiu tyrimą, todėl turinčiu galimybę daugiausiai žinoti apie procesą, būti arčiausiai jo ir todėl būti labiausiai susipažinęs su situacija).

  • alge:

    O ar Jums neatrodo, kad nutarimas panaikinti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir reiškia, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas? Juk nepradėjus ikiteisminio tyrimo nebus įvykdytas prokuroro nutarimas? Kokia tada minėto prokuroro nutarimo prasmė?

    • Aistė Žemaitienė:

      Ne, nebūtinai. Tai, kad prokuroras panaikina tokį nutarimą, rodo tik, kad tyrėjas galimai netinkamai atliko savo pareigas ir ištyrė tai neįsigilinęs, todėl toks nutarimo panaikinimas reiškia, kad turi tyrimą atlikti dar kartą. Kartais būna, kad nutarimo panaikinimas reiškia, jog ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas, tačiau taip yra tik tada, kai prokuroras, priimdamas nutarimą panaikinti nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, drauge juo ir pradeda ikiteisminį tyrimą (Jis gali taip padaryti).

  • Aušra:

    Laba diena,

    Noriu paklausti dėl mano teisės slapta filmuoti šioje situacijoje:
    Nuomojuosi butą su sutartimi, tačiau man išvykus, būna, kad nuomotojas (bendru sutarimu) ateina į butą nuimti skaitiklių rodmenų ir pan. Viskas būtų gerai, bet nuomotojas eina per mano asmeninius daiktus, juos nukelia nuo jam nepatinkančių vietų, perstumdo kažkiek baldus, lenda į spinteles, tikrina kas jam šauna į galvą ir pan. Tam įrodyti norėčiau kitam išvažiavimui įrengti slaptą filmavimą, nes jau pradėjau konfliktuoti su nuomotoju ir pasakiau, kad nustotų lįsti prie man asmeninių daiktų. Jis grasina, kad neturiu tokios teisės jį slapta filmuoti.

    Ar galėčiau įrengti slaptą stebėjimo kamerą (ar tai būtų jo privatumo teisių pažeidimas, nes jis buto savininkas, tačiau aš buto – naudotoja nuomos metu), ar turėčiau parašyti įspėjimą – jog “esate filmuojamas” ir tada galėčiau filmuoti. Ar nuomojantis butą – galiu teigti, kad tai mano privati erdvė, o ne savininko? Koks teisės aktas tai išaiškintų ir pagrįstų?

    Būčiau labai dėkinga už išaiškinimą.

    • Taip, nuomotojas neturi teisės, jei tai nenumatyta sutartyje, tvarkyti jūsų asmeninių daiktų. Išsinuomotas butas yra jūsų gyvenamoji erdvė ir filmuoti jame galite (nebent sutarta kitaip). Jei sutarta tik kad jis nuims skaitiklių rodmenis (matyt, tualete), galite skaitiklių ir nefilmuoti, o filmuoti tik kitas vietas kur, kaip suprantu, jis neturėtų eiti (taigi, jei neitų, ir nebūtų nufilmuotas).

      Tačiau bendru atveju, galbūt reikėtų persitarti su nuomotoju ir susitarti, kad skaitiklius tikrins jums esant bute sutartu metu. O jei visai nepavyksta susikalbėti gal reiktų svarstyti ir keisti butą, nes konfliktuoti, matyt, nėra malonu.

      Šiaip Lietuvoje teisės aktai yra gana bendro pobūdžio, todėl tokie konkretūs atvejai, kaip “ar turi teisę filmuoti nuomininkas nuomotoją išnuomotame bute”, nėra tiesiogiai aptariami. Konflikto atveju sprendžia teismas, vadovaudamasis panašiais ar platesniais paaiškinimais teisės aktuose.

      • Algis:

        Atsitiktinai paskaičiau Jūsų pakomentavimą 2016/07/26 at 15:16. Manau, kad jis nėra tikslus, kadangi kiek matyti iš paklausimo nuomininkas sutartyje nėra davęs jokio sutikimo nuomotojui įeiti į nuomojamą gyvenamą patalpą nuomininkui nesant. Todėl mano nuomone jokių kalbų negali būti apie teisėtumą nuomotojui įeinant į gyvenamą patalpą nesant nuomininkui.Mano nuomone tai visiškai neteisėta ir nuomininkas tai gali slapta filmuoti.

        • Paklausime parašyta: “Nuomojuosi butą su sutartimi, tačiau man išvykus, būna, kad nuomotojas (bendru sutarimu) ateina į butą nuimti skaitiklių rodmenų ir pan.”.

          T.y., įeinama į butą (nuomininko nesant) bendru sutarimu, bent jau į kai kurias patalpas. Kurias patalpas būtina pereiti norint pasiekti visus skaitiklius, ką reiškia tas “ir pan.” (t.y. kokius dar veiksmus bendru sutarimu gali atlikti nuomotojas), kaip/kur tai buvo susitarta – to iš paklausimo nesimato.

  • Andrej:

    Laba diena.
    Situacija: Liepos menesi atostogavau Palangoje ir taip nutiko, kad velu vakara bunant neblaivaus stovio susikabinom su taip pat neblaiviais praeiviais Basanaviciaus gatveje, ko pasekoje, netoliese patruliave pareigunai, ilgai nesiaiskine kas vyksta, pripurske asariniu duju, sugulde ant zemes, surakino ir isveze i arestine aiskintis. Galu gale isaiskejo, kad nebuvau to ivykio kaltininkas, vieni kitiem pretenziju neturejom, gavau bauda (4eur) tiesiog uz nezymu pazeidima, taip suprantu, kad neblaivus viesioje vietoje. Draugas, kuriam pasiseke ir nebuvo pripurksta i akis duju, sake, kad lygtai buvo operatorius su kamera, matomai is laidos ”Farai”, taciau po ivykio nei vieno is musu leidimo filmuoti suteikta nebuvo, o atvirai kalbant, nebuvo net klausiama. Ilgai dvejojau, galvodamas, kad neperspejo apie filmavima, vadinasi neparodys. Pasirodzius naujam sezonui, pamaciau, kad buvo pora labai panasiu ivykiu is Basanaviciaus gatves, kuriuose dalyvavo tas pats pareigunu ekipazas. Vadinasi visgi buvo filmuojama ir greiciausiai rodys be jokio sutikimo.
    Klausimas: Ar galiu tokioje situacijoje kreiptis i “Faru” komanda ir reikalauti, kad butu uztusuotas veidas? Nors greiciausiai reportazas jau yra sukurtas tik dar kol kas nepaviesintas per televizija.

    • Kreiptis galite. Net jei kūrybinė grupė manys, kad yra teisi ir turi teisę jus rodyti, gali būti, kad vengdama konflikto sutiks jūsų veidą uždengti (kaip minėjau, neretai “Farų” laidoje veidai būna uždengiami ir kaltininkų, ir ne vien nepilnamečių). Gali būti, kad reportažas dar ir nėra sumontuotas.

  • WLAD:

    LR yra situacija ne kokia tu negali filmoti Valstybe visur rekalingi leidimai BAISU!
    nedgi nuo rusijos asilekam toli toli
    http://kultura.ktu.l…fijos_teise.pdf
    https://www.youtube.com/watch?v=e_ED8_SRhpo

  • tooms:

    Sveiki,tai kaip suprantu parduotuve ne vesa vieta ir filmuot negalima?kas cia per nesamone???

    • “Vieša vieta” nereikėtų suprasti kaip “Viskas, kas nėra žmogaus namai” ar pan. Pavyzdžiui, biurai taip pat nėra vieša vieta ir ten negalima filmuoti be šeimininko leidimo.

      • ARAS:

        Augustinai,ar nepainiojat viešos vietos su eilinio privatininko norais drausti kažkokią tai procedūra kaip filmavimas ar fotografavimas?Galvoju,kad jūs klystate,galvodami,kad kažkokia lentelė parduotuvėje yra svarbesnė už LR Konstitucija:kiekvienas žmogus yra laisvas RINKTI JĮ DOMINANČIĄ INFORMACIJĄ .Pas mane į namus neateis filmuoti,nes jie užrakinti,o eilinė parduotuvė yra vieša visuomenei laisvai prieinama teritorija,kur,pagal konstituciją,kiekvienas LR pilietis gali rinkti jį dominančią informaciją ar filmuodamas ar fotografuodamas.Mane irgi mieste,parduotuvėje filmuoja,nes tai leidžia įstatymas-tas pats įstatymas man leidžia tai daryti VISOSE VIEŠOSE vietose,neatsiklausiant jokių asmenų.

        • Nesiryšiu spėlioti, ką pasakytų Konstitucinis teismas, jei iškiltų ten panašus klausimas. Aš būčiau linkęs sutikti su jumis – tai yra, pasisakau už plačias teises fotografuoti ir filmuoti.

          Tačiau kol kas nusistovėjusi kitokia praktika. Jūsų buto negalima filmuoti ne tik todėl, kad jis užrakintas – pavyzdžiui, pro langą jo filmuoti irgi nebūtų galima, nors užuolaidas ir laikytumėte atitraukęs. Nuolatiniam filmavimui lauke, tarkime, apsaugos kamerų, irgi yra ribojimų: tarkime, turi būti parašyta, kad toje vietoje yra nuolat filmuojama.

  • tooms:

    biurai kaip biurai..Bet tarkim kokios norfos ar dar kokios parduotuves,ale vidaus taisykles gali man drausti filmuoti salej ir rinkti sau informacija?Kur mane pati filmuoja manes neatsiklause

  • LI:

    Laba diena,

    Gyvenu vieno aukšto medinių namų kieme. Rytais ir kartais po pietų išeinu į kiemą parūkyti su kavos puodeliu. Tačiau mano kaimynui tai nepatinka. Jis mane terorizuoja ir fotografuoja be mano sutikimo. Kiemo žemė priklauso valstybei ir kiemas yra bendro naudojimo. Ar jis turi teisę mane fotografuoti?

    • Fotografuoti viešose vietose galima. Tačiau, priklausomai nuo to, ką jis daro, jo elgesys gali pažeisti kitus įstatymus. Tarkime, jei jus užgaulioja, įžeidinėja, arba jei nuotraukas publikuoja (deda į internetą ar pan.) taip, kad pareiškiama nepagarba jums.

  • Lina:

    Laba diena, Nesenai įsidarbinau įmonėje, teikiančioje apskaitos paslaugas.Ne iš kart supratau kas negero ten vyksta.Darbo kabinete įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kiek suprantu,jos įjungtos darbo dienos metu pastoviai

  • Lina:

    Jokių perspėjamų ženklų apue tai nėra.Ateinantys klientai apie tai neinfirmuoti,aš raštiškai apie tai nesupažindinta ir sutikimo nedaviau.Jaučiuosi siaubingai,kanera kybo virš mano galvos.Mane šantažuoja liepia galvito ką

  • Lina:

    šneku,nes atseit įrengtos vaizdo kameros.Esu pastoviai sekama.Kažkokia savivalė ir žeminimas.Kaip dirbti įtampoj?Finale išprovokavo,kad išeičiau iš darbo.Ar tai normalu? Dėkoju už konsultaciją!

Pasisakykite (pasisakymas gali pasirodyti ne iš karto)

Facebook